Į partijos pirmininkus TS-LKD skyriai iš viso iškėlė 16 kandidatų, tačiau visi, išskyrus G.Landsbergį, atsižvelgdami į sąlygas, kurios susiklostė per COVID-19 pandemiją, atsiėmė savo kandidatūras.
TS-LKD pirmininkas patvirtintas vasario 28-ąją. Tądien partijos tarybos nariai sprendė, ar pritartų TS-LKD pirmininku laikyti išrinktą G.Landsbergį.
Daugumai balsavusiųjų pritarus, nuspręsta dabartiniam lyderiui G.Landsbergiui ir toliau leisti vadovauti partijai.
A.Širinskienė: turėjo vykti visuotiniai rinkimai
A.Širinskienė iškėlė klausimą, kokiu teisiniu pagrindu TS-LKD pirmininką rinko partijos taryba, o ne visi partijos nariai tiesiogiai.
Būtent tokią rinkimų tvarką, pasak jos, numato šios partijos įstatai.
„Kyla didelis klausimas, o kokiu būdu ir teisiniu pagrindu TS-LKD taryba „apėjo“ 122.1 įstatų punkte nustatytą taisyklę, kad „pirmininkas gali būti renkamas tik tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose“ ir šių metų vasario 28 d. pirmininką G.Landsbergį ėmė ir išrinko pati dar ketveriems metams, neturėdama jokių tam įgaliojimų partijos įstatuose ir pati sau uzurpuodama TS-LKD narių teisę rinkti partijos pirmininką tiesiogiai.
Nors taip nesenai pati tvirtino tiesioginių pirmininko rinkimų tvarką“, – komentare feisbuke rašė politikė.
Kyla didelis klausimas, o kokiu būdu ir teisiniu pagrindu TS-LKD taryba pirmininką G.Landsbergį ėmė ir išrinko pati dar ketveriems metams.
Rinkimai, jos įsitikinimu, turėjo būti visuotiniai, tuomet klausimų dėl jų teisėtumo esą nekiltų.
„Iš 134 ir 122 TS-LKD įstatų punktų visumos yra aišku tik viena: kad G.Landsbergio išrinkimas nekeltų klausimų dėl jo teisėtumo, reikėjo, kad vyktų tiesioginiai visuotiniai rinkimai.
To, tarybai uzurpavus partijos pirmininko rinkimų galias, TS-LKD nariai šį kartą neturėjo.
Partijos pirmininkas išrinktas ketveriems metams partijos įstatams prieštaraujančiu būdu“, – teigė A.Širinskienė.
Politikė aiškino, kad įstatai leidžia tarybai detalizuoti rinkimų tvarką ir terminus, bet išimčių, jog rinkimai vyktų ne visuotiniu būdu, esą nėra.
„TS-LKD įstatai nenustato jokių specialių išimtinių taisyklių ir tam atvejui, kai pirmininko rinkimuose lieka tik vienas kandidatas, o taip pat nesuteikia įgaliojimų tarybai ar prezidiumui ką nors nuspręsti tokiu atveju.
Nėra išimčių ir karantino bei ekstremalios situacijos atveju“, – vardijo A.Širinskienė.
Kokią rinkimų tvarką numato įstatai?
Pagal 2018 metais patvirtinus TS-LKD įstatus, partijos pirmininko rinkimų tvarką teikia prezidiumas, tvirtina – taryba.
Taryba tą daro „atsižvelgdama į tai, kad pirmininkas gali būti renkamas tik tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose“.
Atviri TS-LKD pirmininko rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius po eilinių Seimo rinkimų.
Teisę balsuoti rinkimuose turi visi TS-LKD nariai ir kiti asmenys, tam įgiję teisę pagal TS-LKD tarybos patvirtintą tvarką.
Pirmininko rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų TS-LKD narių, o išrinktu pirmininku laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Išsamesnę rinkimų organizavimo tvarką ir terminus nustato TS-LKD taryba.
Kaip vyko TS-LKD pirmininko rinkimai?
Procesą, kaip šįmet vyko TS-LKD pirmininko rinkimai, 15min nupasakojo partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.
Vasario 6 dieną TS-LKD taryba, 104 nariams balsavus „už“, 1 – „prieš“, patvirtino pirmininko rinkimų organizavimo tvarką ir terminus.
Pagal ją, „susidarius situacijai, kai patvirtinamas tik vienas kandidatas į TS-LKD pirmininkus, sprendimą dėl tolimesnės rinkimų eigos pasiūlo TS-LKD Priežiūros komitetas, tvirtina TS-LKD taryba“.
Būtent taip šį kartą ir nutiko – rinkimuose liko dalyvauti tik vienas kandidatas G.Landsbergis.
Vasario 26 dieną TS-LKD Priežiūros komitetas priėmė nutarimą dėl tolimesnės rinkimų eigos, tai yra, pasiūlė tarybai, kaip aukščiausiajam organui tarp suvažiavimų, tvirtinti G.Landsbergį dar vienai partijos pirmininko kadencijai.
Elektroniniu būdu balsavusi TS-LKD taryba, „už“ balsavus 122 nariams, „prieš“ – 5, dviem susilaikius, tam pritarė.
V.Benkunskas: rinkimų procedūros buvo nutrauktos
Nors susidaro vaizdas, kad TS-LKD pirmininką rinko ne visi partijos nariai, kaip numatyta įstatuose, o taryba, partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas sako, jog tarybos sprendimo nereikėtų traktuoti kaip rinkimų.
„Taryba nerinko pirmininko. Taryba priėmė sprendimą laikyti išrinktu G.Landsbergį“, – 15min komentavo jis.
Taryba nerinko pirmininko. Taryba priėmė sprendimą laikyti išrinktu G.Landsbergį.
V.Benkunskas nurodė, jog pirmininko rinkimų procedūros buvo nutrauktos.
„Rinkimai buvo pradėti vykdyti, bet susiklosčius nenumatytai aplinkybei, kad rinkimuose liko vienas kandidatas, procedūros dėl to neteko savo tolimesnės prasmės, o pagal įstatų dvasią, ją išaiškino Priežiūros komitetas, procedūros buvo nutrauktos laikant, kad G.Landsbergis, likęs vienas, ir yra tas išrinktasis kandidatas“, – dėstė jis.
Pagal įstatus, TS-LKD Priežiūros komitetas turi teisę juos aiškinti. Šia teise komitetas esą ir pasinaudojo.
„Mūsų įstatai neaprašo tokios situacijos, kuri susiklostė šiuose pirmininko rinkimuose – ką daryti tokiu atveju, jeigu renkant pirmininką lieka vienas kandidatas. Čia buvo netradicinė situacija, kurią reikėjo išspręsti Priežiūros komitetui. <...>
Šiuo atveju Priežiūros komitetas konstatavo, kad rinkimai iš vieno asmens nebėra rinkimai savo prigimtini, nes rinkimai ir yra apie tai, kad žmonėms sudaroma galimybė pasirinkti iš kelių alternatyvų“, – pasakojo V.Benkunskas.
Priežiūros komitetas, pasak jo, taip pat konstatavo, kad G.Landsbergis, kaip pirmininkas, gali tęsti darbus naujoje kadencijoje, nes turi pakankamą palaikymą – jo kandidatūrą iškėlė daug skyrių, o konkurentai rinkimuose atsitraukė.
„Priežiūros komitetas pasakė, kad tokių kaip ir rinkimų organizuoti nebėra prasmės. Visos rinkiminės procedūros, kurios buvo pradėtos daryti renkant pirmininką, jos turi būti pabaigtos, nes nebeliko konkurencinės aplinkos.
O patvirtinti rinkimų rezultatus, tai yra, laikyti išrinktu G.Landsbergį, turėtų partijos taryba – kaip svarbiausias valdymo organas tarp suvažiavimų. Galiausiai patvirtinti [pirmininką] turėtų mūsų suvažiavimas, kuris vyks gegužės mėnesį“, – teigė V.Benkunskas.
-
Demokratijos šventė TS-LKD šiemet neįvyks: kokios tikrosios priežastys, kad būrys konservatorių be kovos atiduoda postą G.Landsbergiui?
-
TS-LKD Taryba patvirtino G.Landsbergį naujai ketverių metų partijos pirmininko kadencijai
-
Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Nusiuntė linkėjimus
Esmė, pasak jo, ne tai, kaip vyko pirmininko rinkimai, o apie ką jie buvo.
„Tiek Priežiūros komitetas, tiek taryba priėmė sprendimus, kurie savo turiniu turi viršenybę prieš formą. Balsavimas dėl vieno kandidato „už“ ar „prieš“ yra daugiau formos sureikšminimas – daryti procedūras dėl procedūrų.
Šiuo atveju, mums buvo daug svarbiau įsitikinti, koks yra turinys. O turinys yra labai aiškus ir paprastas – mes matome pasitikėjimą G.Landsbergiu“, – pabrėžė V.Benkunskas.
Balsavimas dėl vieno kandidato „už“ ar „prieš“ yra daugiau formos sureikšminimas – daryti procedūras dėl procedūrų.
G.Landsbergio tvirtinimas partijos pirmininku, jo įsitikinimu, vyko pagal įstatus ir taip, kaip dera.
„Mes viską atlikom pagal procedūras, pagal įstatus – taip, kaip yra numatyta. Aišku, situacija nėra įprastinė, bet jokių baimių, kad čia kažkas padaryta ne taip, ar kad yra statuto pažeidimai, absoliuti dauguma Priežiūros komiteto narių nematė“, – tikino Priežiūros komiteto pirmininkas.
„A.Širinskienei aš palinkėčiau „Agrokoncerno“ (bendrovė, kurios akcininkas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis – 15min) įstatais labiau domėtis, ne TS-LKD, mes jau gal patys kažkaip išsispręsim“, – pažymėjo V.Benkunskas.
