I.Degutienė: „Juos mirtinai erzina vien pavardės — Landsbergis ar Kubilius“
Simboliška, kad suvažiavimą pradėjo apie pasitraukimą iš aktyvios politikos paskelbusi Irena Degutienė — buvusi Seimo pirmininkė, ilgametė parlamentarė, partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja. Politikė džiaugėsi, kad per Nepriklausomybės trisdešimtmetį subrendo ir TS-LKD, ir pilietinė visuomenė: „Esame didelė ir įvairi bendruomenė, turinti daug stiprių politikų su savo nuomonėmis, su skirtingais požiūriais bei patirtimis, bet vienu tikslu — stipresnė Lietuva.“
Anot jos, žmonės mato TS-LKD pastangas ir darbus, klaidas, kylančius sudėtingus iššūkius ir būtinus, tačiau nepopulistinius sprendimus. „Mes, — pridūrė ji, — neturėjome prabangos pūsti gerovės ir aukso kalnų pažadų miglos prieš rinkimus.“
Jokia paslaptis, I.Degutienės žodžiais kalbant, kad kai kurioje politinėje aplinkoje „stumti“ ant konservatorių yra gero tono ženklas ir būdas susilaukti palaikymo: „Juos erzina pagarba tautinėms ir valstybinėms vertybėms, juos erzina pats žodžių junginys — politinė kultūra. Juos erzina nuoseklus dešiniosios politinės linijos, ateinančios dar iš Sąjūdžio laikų, laikymasis. Juos mirtinai erzina vien pavardės — Landsbergis ar Kubilius.“
I.Degutienė atvėrė valdančiųjų politikos ydas. Pasak jos, su žmonėmis būtina kalbėti drąsiai ir atvirai, o ne demonstruoti galią, mėgautis valdžia, eteriu bei ignoruoti ne tik kitokią nuomonę, o ir pagalbos siūlymus. Politikė taip pat ragino neužsimerkti prieš įvykius Baltarusijoje, o padėti broliams, kovojantiems už Laisvę.
Paramą išreiškė profsąjungos ir nevyriausybininkai
Palaikymą TS-LKD vykdomai politikai išreiškė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas. Jis džiaugėsi, kad partijos rinkimų programa atspindi mokytojų lūkesčius bei linkėjo sėkmės naujajame Seime įgyvendinant išsikeltus tikslus. Savo mintimis taip pat dalijosi Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis. Per pastaruosius kelerius metus, pasak jo, su opozicijoje dirbusiais konservatoriais teko ne kartą sėkmingai bendradarbiauti.
V.Banel priminė, kad šie metai atvėrė opias problemas, su kuriomis susiduria reikalingo finansavimo nesulaukiantys ugniagesiai, o ką jau kalbėti apie aplinkosaugą…
„Nėra dienos, — pridūrė jis, — kad negirdėtume ko nors iš šios srities. Nuo pareigūnų motyvacijos iki valstybės kontrolės išvadų. Ta pati bendruomenė jau prieš porą metų labai aiškiai pasakė ir Vyriausybei, ir šitam jau ministrui. Su pirmuoju ministru bendruomenei pasisekė ir darbai vyko sklandžiai. <…> Šalia nepadarytų darbų matome strėles ir lankus, Žuvinto rezervato medžioklės klausimus, pagaliau — ministro BMW. Kitaip tariant, matome politiką „darau, ką noriu, jeigu man reikia. Aš čia svarbiausias, jūs visi — tik tarp kitko“, bet tam turi ateiti pabaiga.“
Už paramą socialiniams darbuotojams dėkojo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Jūratė Tamašauskienė. Jos teigimu, galimybė atskleisti šioje srityje dirbančiųjų problemas, o taip pat ir sunkumus, su kuriais susiduria visuomenės paribiuose atsidūrę pažeidžiamiausi žmonės — tiesiog būtina. Į, galbūt, būsimą valdančiąją daugumą taip pat kreipėsi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė, linkėdama formuoti Vyriausybę ir neužleisti lyderių pozicijų.
Lūkesčiais taip pat dalijosi Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, anot kurios, nevyriausybinis kultūros sektorius dažnai lieka neišklausytas ir šitai būtina keisti. Ko tikimasi iš naujos Vyriausybės? Visų pirma, dalyvauti sprendimų priėmime bei prisidėti atnaujinant scenos meno sektorių.
„Būsimai Vyriausybei siūlome peržiūrėti valstybinį scenos meno tinklą įsteigiant naujų scenos meno sričių infrastruktūrines organizacijas arba išplečiant programinio finansavimo schemas Lietuvos kultūros tarybai šio sektoriaus nevyriausybinėms organizacijoms, taip užtikrinant plėtrą ir sklaidą“, — sakė ji ir pridūrė, kad taip pat reikia užtikrinti visų scenos meno rūšių prieinamumą šalyje, o taip pat koreguoti kultūros politikos gaires bei strateginius tikslus; skatinti tolygų finansavimą bei NEDELSIANT pradėti rinkti viso kultūros sektoriaus statistinius duomenis, tirti profesionalios kultūros poveikį visuomenei ir ekonomikai. G.Masteikaitė konservatoriams linkėjo drąsiai kovoti už kultūros sektorių.
Noriu padėkoti už tai, kad sugriovėte kolūkius, bet tuo pačiu ir papriekaištauti, kad nesugriovėte užtvankų.
Ekologas, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius pažėrė kritikos neveiksniems politikams. Pasak jo, aplinkosauga turėtų būti valstybės prioritetas, tačiau, deja, taip nėra. Tai įrodantis pavyzdys — faktas, kad daugelis aplinkos apsaugos srityje veikiančių politikų — viceministrų, o gal net ministrų, nė nežino, kad Vilnelėje aptikta apie 50 lašišų nerštaviečių.
K.Klimavičius taip pat atkreipė dėmesį į kitas opias problemas — verslinę žvejybą, bei upių užtvankas. Asociacijos vadovas juokaudamas kreipėsi Vytautą Landsbergį: „Noriu padėkoti už tai, kad sugriovėte kolūkius, bet tuo pačiu ir papriekaištauti, kad nesugriovėte užtvankų.“
J.Šiugždinienė: „Įgyvendinimo priemonių planai dažniausiai tėra ministerijų suneštinių darbų balius“
TS-LKD Didžiajame suvažiavime prisiminta Nacionalinė apklausa, kurioje savo nuomonę išsakė daugiau kaip 26 tūkst. lietuvių. Iniciatyva atskleidė, kad rinkėjai nebenori chaoso Seime bei ragina spręsti sveikatos apsaugos problemas. Visa tai daugelis patikėtų tradicinių partijų koalicijai.
„Mano darbo patirtis rodo, — į susirinkusiuosius kreipėsi TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovė dr. Jurgita Šiugždinienė, — kad net ir geriausios programos ar strategijos lieka dūlėti stalčiuose. Teko nemažai konsultuoti įvairių šalių vyriausybes pradedant Vakarų Balkanais, tęsiant Centrine Azija. Tai labai skirtingos šalys, visiškai kitokie kontekstai ir kultūra, tačiau problemos labai panašios. Tarkime, Sakartvelas, kurį galima pavadinti agresyviu reformatoriumi — daug ir emocingai ginčijasi, sprendimus dažnai priima greitai, be jokių analitikų ar įrodymų. Kitoje pusėje — Centrinės Azijos šalys, kurios mėgsta ilgus, detalius dokumentus, grandiozines strategijas bei brangius ekspertus joms parengti.
Mums atrodo, kad esame stipriai pažengę į priekį. Neabejoju, kad taip ir yra, tačiau kai kuriais aspektais mes esame kai kada panašūs į minėtas valstybes. Taip pat labai mėgstame programas ir planus, strategijas, kurių turime daugiau kaip 200. Mūsų vyriausybių programos paprastai yra labai ilgos, o jų įgyvendinimo priemonių planai dažniausiai tėra ministerijų suneštinių darbų balius.“
Kodėl taip atsitinka, kėlė klausimą ji ir pridūrė, kad esame įstrigę tarp įvairių raštų, planų ir dokumentų, o realius darbus paliekame nuošalyje.
„Mes norime, kad būtų kitaip“ , — pabrėžė ji ir paaiškino, kad ruošiant TS-LKD rinkimų programą iškelti aiškūs prioritetai, daug dėmesio skirta ekspertų ir mokslininkų nuomonei. J.Šiugždinienės žodžiais tariant, yra problemų, kurių nebegalime atidėlioti — būtina sutvarkyti sveikatos sistemą, sumažinti ugdymo rezultatų skirtumą tarp miesto ir rajono vaikų. TS-LKD rinkimų programoje išskirti 7 pagrindiniai iššūkiai, kuriuos išspręsime tik surėmę pečius.
Palaiko Laisvės siekiančius baltarusius
Ypatingą palaikymą TS-LKD išreiškė už Laisvę ir demokratiją kovojantiems baltarusiams. Į Didžiojo suvažiavimo sceną, skambant pasipriešinimo režimui himnu tapusiai dainai „Peremen“, žengė ir už paramą dėkojo namus priversti palikti garso režisieriai Wladyslawas Sokolowskis ir Kirillas Galanovas.
„Siaubinga suvokti faktą, kad dvidešimt pirmame amžiuje galima patirti represijas pasakius, ką galvoji, atsisakius vykdyti neteisėtą vadovybės nurodymą arba paprasčiausiai įjungus dainos įrašą. Nusikaltėliai, užgrobę valdžią mūsų šalyje, atkakliai nenori suprasti, kad kritinis taškas praeitas, kad baltarusių tauta niekada negrįš į tą būseną, kurioje gyveno iki 2020 metų rugpjūčio“, – kalbėjo W.Sokolowskis.
G.Landsbergis: „mes tikrai laimėjome ne sykį“
„Kas nulemia pergalę?“, — klausė partijos pirmininkas G.Landsbergis ir čia pat atsakė: pergalei būtinas tikėjimas, kad laimėsi.
„Pasakykite man, kada mes švenčiame Lietuvos pergalės dieną? Kurią dieną mes prisimename, kad sutelktos mūsų pastangos atnešė geriausią įmanomą rezultatą? Nė vienai konkrečiai dienai nesame priskyrę pergalės ženklo. Atsargūs bandymai Sausio 13ą-ją pavadinti pergalės diena, vis dar sulaukia nustebusių žvilgsnių. Kokia pergalė, jeigu tai gedulo diena? Šalis, įpratusi gedėti, sunkiai gali patikėti, kad gali laimėti. O mes tikrai laimėjome ne sykį“, — kalbėjo jis ir priminė, kad partizanų kovos ir Sausio 13-osios įvykiai — neabejotina pergalė.
Anot TS-LKD lyderio, šiandien Lietuvai tenka kovoti dėl kitų, ne mažiau svarbių dalykų: „Norime didesnio rūpesčio gamta, apsaugotų paukščių ir medžių. Norime apsaugotų nuo smurto vaikų, norime gyvūnų nekankinamų narvuose, tiesiog daugiau žmogiškumo. Norime ir toliau ginti principus, kuriuos gynėme prieš trisdešimt metų, kuriuos gynė partizanai. Norime ginti laisvę. Bet pergalei reikia ir kantrybės Partizanų pergalė atėjo po pusės amžiaus. Sausio 13-osios pergalės vaisius nuo laisvės medžio raškome iki šiol.“
Politikai gali elgtis ir kitaip — suteikti viltį, sutelkti bendram darbui.
Kalbėdamas apie polikos aktualijas G.Landsbergis pabrėžė, kad visi esame pavargę nuo nesibaigiančių reformų, tuščių politikų pažadų ir piktnaudžiavimo valdžia, o kiek vėliau pridūrė — politikai gali rinktis: atskleisti blogiausias arba geriausias mūsų savybes. Kitaip tariant, gali kovoti prieš kitaminčius, prieš Europos Sąjungą, imigrantus, Sorošą, vienos lyties poras. Tačiau ar tai tikrai būtina?
„Politikai gali elgtis ir kitaip — suteikti viltį, sutelkti bendram darbui. Galų gale, nekvailinti, nemanipuliuoti, sakyti tiesą. Parodyti geresnius mus visus, atskleisti mūsų gerąsias puses. Pasirinkę tai galime tikėtis, kad augs pasitikėjimas ir valstybe, ir vienas kitu“, — sakė jis.
„Man gėda, kad padaryta tik tiek“, — Lietuvos valdžios reakciją į situaciją Baltarusijoje įvertinos TS-LKD lyderis. Pasak jo, atvykti uždrausta Lukašenkai ir vos 29 jo sėbrams, o kaip kiti režimo tarnai?
TS-LKD — palaikymas ir padėkos iš Europos Liaudies Partijos lyderių
Palaikymą TS-LKD Didžiajame suvažiavime išreiškė kolegos iš Europos Liaudies Partijos (ELP). Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas bei ELP vadovas Donaldas Tuskas, anot kurio ši politinė šeima neleis pagrindinių ES vertybių statyti į pavojų. Pasak jo, net ir atsidūrus pandemijos akivaizdoje žmogaus teisės ir įstatymų viršenybė negali būti aukojama.
Nuotoliniu būdu konservatorius sveikino ir sėkmės Seimo rinkimuose linkėjo Norvegijos premjerė Erna Solberg, į susirinkusiuosius lietuviškai kreipėsi Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
I.Šimonytė: „net ir baimė ar klaidinimas turi ribas“
„Toliau murkdytis pelkėje, lopyti biudžetą ar investuoti ateičiai?“, — klausimas, kurį turėtume užduoti sau eidami prie balsadėžės. Didžiojo suvažiavimo pabaigoje į sceną žengianti TS-LKD rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė pasitikta gausingomis ovacijomis. Drąsi, atvira ir nuoširdi jos kalba privertė susimąstyti, kokią Lietuvą norime kurti?
„Stipri valstybė nėra kokia „deržava“, kurios vienintelė jėga — metalu žvangantys „silovykai“, teisėsaugos ir teisėtvarkos volas ar metalinis vado balsas. Tokios valstybės, tiesą sakant, išvis nėra stiprios, jos turi gąsdinti, meluoti ar papirkinėti tam, kad išliktų“, — pradėjo ji.
Mūsų užduotis — apsaugoti ir sustiprinti šį audinį.
Pasak I.Šimonytės, Baltosios Rusios pavyzdys rodo, kad net ir baimė ar klaidinimas turi ribas. Stipri valstybė, anot jos, yra kaip margaspalvis audinys, kur plika akimi net nematomas ryšys susieja tūkstančius ar milijonus siūlų, tarsi tūkstančių, milijonų rankų susikabinimus. Toks audinys apsaugo nuo vėjo ir lietaus, puošia, kelia pasididžiavimą: „Mūsų užduotis — apsaugoti ir sustiprinti šį audinį.“
Politikė kvietė valstybės audiniui neleisti blukti ar įplyšti, nudažyti beveide chaki spalva, kur yra vietos tik vienai nuomonei ir kur grožis suprantamas kaip paklusimas jai.
„Nepamirškime, kad lietuviais, net nepriklausomai nuo etninės kilmės, turi teisę save laikyti visi, kas myli laisvę ir laikosi Lietuvos Konstitucijos. Priešingai, stiprinkime ryšius su savo broliais ir seserimis svetur ir kiekvienas, mylintis Lietuvą, savaip ją sustiprins“, — į klausytojus kreipėsi I.Šimonytė.
„Prieš 58-erius metus tokią pačią rugsėjo 12-ąją dieną kalbėdamas apie kelionę į Mėnulį JAV prezidentas pasakė „mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai lengva, o todėl, kad tai — sunku“. Tada suvienijo ambicija, planas, lyderystė, kūrybiškumas ir mokslas. Jie davė jėgos, leidusios padaryti tai, kas atrodė neįmanoma. Mus, kaip ir visus Lietuvos žmones, vienija Laisvės meilė, nuoširdus noras eiti į priekį ir drąsa atsilaikyti. Tuo mes — kiekvienas atskirai ir visi kartu — esame stiprūs“, — kalbą užbaigė ji.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD rinkimų sąskaitos.
