Debatus, kurių tema užsienio ir gynybos politika, moderavo BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.
Paklausta, kodėl ji būtų geresnė ginkluotųjų pajėgų vadė nei V.Ušackas, I.Šimonytė pastebėjo, kad Lietuvos istorijoje jau buvo atvejų, kai kariuomenė galėjo apginti, bet pavedė neryžtingi politikai.
„Iš visų vertybių man svarbiausia laisvė“, – pabrėžė I.Šimonytė, teigdama, kad sovietmečio patirtis jai įskiepijo požiūrį „Niekada daugiau“.
V.Ušackas savo kalbą pradėjo pasveikindamas su gimtadieniu partijos garbės pirmininką Vytautą Landsbergį. Jis pastebėjo, kad jo diplomatinė patirtis jau savaime rodo pasirengimą priimti svarbiausius sprendimus.
„Tada Lietuva pirmą kartą parodė, kai mes sukvietėm dešimt Europos užsienio reikalų ministrų ir pasakėm, kad be mūsų NATO nebus tokia stipri“, – apie savo patirtį užsienio reikalų ministro poste Lietuvai siekiant narystės NATO pasakojo jis.
„Aš nedrebinčiau kinkų, kaip tai darė Antanas Smetona ir nebėgčiau iš Lietuvos“, – žadėjo V.Ušackas, salėje sukeldamas šurmuliavimą ir švilpimus.
Žadėjo didinti lėšas karinėms pajėgoms
V.Ušackas žadėjo, kad jam tapus prezidentu jau iki 2024 metų Lietuvos krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. BVP.
I.Šimonytė pasidžiaugė, kad partijos sugebėjo susitarti dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų, tačiau įspėjo, kad šis klausimas kartais išnaudojamas supriešinimui.
Ji žadėjo stengtis didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį, pastebėdama, kad kol kas ji nepakankama.
„Jei mes neužtikrinsime krašto apsaugai tą skiriamą dalį, tai mes galime paskelbti visuotinį šaukimą ir nežinoti, ką su juo daryti“, – teigė I.Šimonytė, ragindama peržvelgti, kokios karinių pajėgų galimybės priimti tokį šauktinių kiekį.
V.Ušackas ragino skiepyti jaunimui patriotiškumą, kad šis žinotų istoriją ir dėl ko verta kovoti.
Jo teigimu, gynybai padėtų ir tai, kad biudžete būtų skiriama 3 proc. mokslui ir inovacijoms, kurios prisidėtų prie karinių pajėgų tobulinimo ir padėtų formuoti gynybos struktūrą.
Abu kandidatai teigė, kad bendrų Europos karinių pajėgų idėja yra tinkama, jei ji bus derinama su Jungtinių Valstijų kariniu buvimu.
Kalbėdamas apie federalizacijos procesą, V.Ušackas žadėjo elgtis taip, kad „būtų naudinga ne Briuseliui, o Lietuvos žmogui“.
„Mums Europos Sąjunga yra vienas iš saugumo garantų ir gerovės galimybės“, – kalbėjo jis, kviesdamas negąsdinti, kad ES taps Europos Jungtinėmis Valstijomis.
„Net tos šalys, kurios už didžiausią integraciją, kaip Vokietija ar Prancūzija, nenori prarasti nacionalinės tapatybės“, – tikino V.Ušackas.
Susikirto dėl kontaktų su Rusija
Atsakydamas į klausimą apie kontaktus su Rusija, V.Ušackas pabrėžė, kad diplomatijos misija yra kalbėtis ir su draugais, ir su priešais.
„Nevadinčiau rusų grėsme, kaip Ingrida buvo užsiminusi viename interviu. Nevadinčiau Rusijos teroristine valstybe, taip apibendrindamas visus rusus“, – sakė jis, siūlydamas investuoti į šios šalies demokratijos ateitį.
„Išlipkime iš tranšėjų“, – ragino V.Ušackas. Jo teigimu, kontaktai yra reikalingi, norint sumažinti žmogiškųjų klaidų skaičių.
„Nėra pavojaus, kad prasidės karas, bet gali būti, kad dėl žmogiškųjų klaidų įvyks incidentų“, – teigė jis.
I.Šimonytė atkirto, kad jos žodžiai atitinka JAV gynybos strategiją, kurioje Rusija įvardinta būtent grėsme.
„Mes galime daug šnekėti apie tai, kad mūsų kaimyninė šalis. Bet pagrindinis klausimas, ar mes galime turėti juos kitokius nei šiandien – tai valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, – atrėžė I.Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad net ir dažnai minima verslo santykių su Rusija nauda yra lydima didelės rizikos ir reikėtų rinktis „Vakarų kelią“.
„Aš manau, Ingrida, kad jūs labai sutirštinate spalvas. Ar jūs tikrai tikite, kad Rusija užpultų NATO valstybę?“, – retoriškai klausė V.Ušackas, ragindamas kurti tokią situaciją, kad karinis konfliktas neįvyktų.
Paklausti apie Azijos politiką, abu kandidatai patvirtino, kad jiems būtų įdomu pasikalbėti su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama ir Kinijos užsienio politikos sankcijos jų negąsdintų.
Pabrėžė gerų santykių su Lenkija svarbą
V.Ušackas teigė, kad Lietuvos ūkiui reikia ūgtelėti bent du kartus ir tik tai padės atlaikyti sumažėjusios ES paramos iššūkį.
„Kitaip ir gyvensime dvidešimt penkti ar dvidešimt šešti pagal pragyvenimo lygį. Mums reikia ambicijos, aiškaus plano, krypties“, – kalbėjo jis.
I.Šimonytė pastebėjo, kad dėl šios vyriausybės reformų valstybė neteks netgi daugiau pajamų, tad dabartinė Lietuvos vidaus politika dviprasmiška.
Paklausti apie galimą balsavimą dėl ES sankcijų Lenkijai abu kandidatai išsisuko nuo tiesioginio atsakymo, tačiau išsakė palankumą Lenkijai.
„Mums būtų sunku balsuoti už. Lenkija yra mums labai svarbus partneris. Reikia ieškoti būdo, kaip iš tos situacijos visiems išeiti gražiuoju“, – kalbėjo I.Šimonytė.
V.Ušackas teigė, kad „Lenkija mums nepakeičiama partnerė“. Jo teigimu, Lietuvos interesas būtų apginti lenkus ES viduje.
„Mums gyvybiškai svarbu, kad Lenkija sugrįžtų į demokratijos lokomotyvą“, – kalbėjo jis.
I.Šimonytė dar mato galimybę stabdyti Astravo AE statybas
Astravo AE klausimu V.Ušackas pastebėjo Europos Komisijos veidmainystę, kai dar buvo galima sustabdyti elektrinės statybas. Jo manymu, dabar galima užtikrinti tik patį didžiausią saugumą Lietuvos žmonėms.
„Mes negalime santykių su Baltarusija apriboti tik Astravo elektrinės klausimu“, – kalbėjo V.Ušackas, kviesdamas išnaudoti Baltarusijos ekonominius poreikius ir Klaipėdos uostą.
„Kad Klaipėdos uostas būtų šios šalies vartai (Baltarusijos) į jūrą ir vandenynus“, – sakė diplomatas.
Jis teigė, kad Lietuvos pasyvumo atveju yra grėsmė, kad Baltarusija taps Rusijos dalimi.
I.Šimonytė prisiminė, kad buvo kviečiama pasitikti Baltarusijos lyderį Aliaksandą Lukašenką, bet atsisakė šios „garbės“. Vietoje jos į susitikimą vyko tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Nemanau, kad Astravo klausimas yra galutinai baigtas. Turime bandyti šį klausimą su bendraminčiais ES krutinti, judinti“, – kalbėjo ji, ragindama aktyviau veikti ES formate.
V.Ušackas pabrėžė, kad jis neketina prekiauti Lietuvos saugumu, tačiau Astravo klausimas nėra vienintelis, kurį reikėtų spręsti Baltarusijos kontekste.
„Kalbėti apie Baltarusijos savarankiškumą yra sunku“, – sakė I.Šimonytė.
„Kur LDK? Kur mūsų istorinis paveldas? Kur mūsų ambicija?“, – atrėžė V.Ušackas, apkaltindamas ją pensijų ir išmokų nurėžimu krizės metu.
I.Šimonytė priminė, kad V.Ušackas buvo to paties A.Kubiliaus kabineto narys ir tuomet tylėjo.
Paklausta apie prieštaringai vertinamo ir su naciais kolaboravusio Jono Noreikos atminimą, I.Šimonytė teigė, kad šį klausimą reikia palikti istorikams.
V.Ušackas rėžė, kad J.Noreikos atminimą įprasminančią lentą paraginę nukabinti užsienio reikalų ministras Linas Linkevčius turėtų patylėti. „Generolas Vėtra yra Lietuvos herojus ir ne ministrui apie jį kalbėti“, – paskelbė jis, sukeldamas salėje sėdinčių stebėtojų plojimus.
Pripažįsta žmogaus lemtą klimato kaitą
Paklaustas apie I.Šimonytės geras ir blogas savybes jis teigė, kad ji „žavi moteris ir gera finansistė“. I.Šimonytė pagyrė V.Ušacko diplomatinę patirtį, o spaudžiama pasakyti jo blogas savybes išsisuko šių nematanti.
„Kiek užkalnių, tiek nuomonių“, – paklausta apie klimato kaitos procesą sakė I.Šimonytė, pridurdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimais.
„Nesutikau nė vieno Lietuvos žmogaus, kuris sakytų, kaip blogai šių metų klimato kaita“, – šmaikštavo V.Ušackas, pripažindamas, kad prie klimato kaitos rezultatų teks prisitaikyti.
Abu kandidatai Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus sutarties pavadino klaida.
Tarptautinės taisyklės ir asmeniniai diplomatiniai ryšiai
I.Šimonytė teigė, kad jos interesas ir supratimas apie tai, kad yra svarbiausia Lietuvai sutampa su daugelio lietuvių.
„Man svarbiausia saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą. Manau, kad po Krymo aneksijos mes jau beveik visi dėl šio klausimo atsibudę“, - kalbėjo ji, pabrėždama, kad pastangų sukurti didesnio saugumo erdvę reikės daugiau.
„Labai tikiu vienminčių solidarumu ir manau, kad tai pagrindinis mūsų saugumo skydas. Mums, kaip mažai valstybei, svarbu, kad pasaulis išliktų grįstas taisyklėmis“, - sakė ji, žadėdama saugoti šias tarptautines taisykles.
V.Ušackas dar kartą pabrėžė savo kompetenciją ir patirtį ginant ES ir NATO interesus. „Jūs okupavote Krymą ir už tai nešite atsakomybę“, - savo tariamus žodžius V.Putinui perpasakojo jis, pridurdamas, kad netarnauja Maskvai, kaip mano kai kurie kritikai.
„Sieksiu būti visų Lietuvos žmonių prezidentu ir tai darysiu ambicingai, ryžtingai, nuosekliai. Didžiausias mūsų svertas yra mes, Lietuvos žmonės“, - kalbėjo V.Ušackas, pasakodamas apie tai, kad turi daug vakariečių diplomatų telefonų numerių, kuriais pasinaudotų, jei tik to prireiks.
53 metų V.Ušackas 2008–2010 metais buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, yra dirbęs ambasadoriumi JAV, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Europos Sąjungos atstovu Afganistane ir Rusijoje.
43 metų I.Šimonytė 2004–2009 metais dirbo LR finansų ministerijos sekretore, 2009 metais buvo viceministrė. 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR finansų ministrė. Nuo 2016 m. dirba Seimo nare, priklauso TS-LKD frakcijai.
