Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 17

TS-LKD: „Lietuvai reikia normalios politikos“

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antradienį surengė diskusiją, kurioje aptarė, kaip COVID-19 pandemija pakeitė politiką. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis svarstė, kad politikai šiuo metu turėtų spręsti ne trumpalaikes problemas, o esminius klausimus. Sąrašo lyderė ir Seimo narė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad krizės akivaizdoje priimti netinkami valdžios sprendimai kai kuriems verslininkams buvo lemtingi – teko užsidaryti. „Mes meldžiamės pigiai valdžiai“, – kalbėjo ji.
TS-LKD diskusija „Kaip pandemija pakeitė politiką?“
TS-LKD diskusija „Kaip pandemija pakeitė politiką?“ / Mindaugo Mikulėno nuotr.

Diskusijoje „Kaip pandemija pakeitė politiką?“ taip pat dalyvavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovė Jurgita Sejonienė bei nepriklausomas ekspertas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas.

Diskusiją pradėjęs G.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad karantinui artėjant prie pabaigos – pats metas apžvelgti pastarųjų mėnesių įvykius bei pabandyti įvertinti, kokį pėdsaką šalies ekonominiame ir politiniame gyvenime paliko COVID-19 pandemija. Anot jo, ši situacija išskirtinė – viruso plitimo nuspėti neįmanoma, todėl sunku kalbėti apie tai, kas mūsų laukia ateityje. Vis dėlto, kaip pastebėjo jis, šiame kontekste politikai užima ypatingą vaidmenį. TS-LKD pirmininko nuomone, svarbiausia koncentruotis ne į paviršutiniškas problemas, o sugrįžti prie esminių klausimų.

LMS atstovaujanti J.Sejonienė atkreipė dėmesį, kad nors daugeliui karantinas jau baigėsi, tačiau sveikatos priežiūros sistemoje griežti apribojimai išliks. Anot jos, prisimenant pandemijos pradžią liūdniausia, kad nors pasiruošimo planai buvo sukurti, kilus realiai krizei jie pasirodė netinkami. Pašnekovės teigimu, didžiausią nerimą sukėlė jau pačioje pradžioje išryškėjusi apsaugos priemonių stygiaus problema, kurią greičiau išspręsti padėjo geranoriška, susitelkti gebanti visuomenė. Medikė taip pat pastebėjo, kad pandemijos krizė atvėrė sveikatos priežiūros sistemos žaizdas, tarp kurių – karantino metu užstrigęs medicininių paslaugų teikimas, dėl ko susidarė eilės ir daugybė žmonių iki šiol negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Konservatorių sąrašo lyderė I.Šimonytė kalbėjo apie pandemijos poveikį ekonomikai. Karantino žala, pasak jos, akivaizdi, nes kai kurie verslai tęsti veiklos negalėjo, o nesulaukę valstybės paramos užsidarė. Politikė iškėlė valdžios atsakomybės klausimą ir pabrėžė, kad jeigu ne netinkami sprendimai, dalis verslininkų būtų galėję sėkmingai vystyti veiklą, tačiau sprendimus priėmę politikai buvo socialiai abejingi.

„Mes meldžiamės pigiai valdžiai“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šios valdžios sprendimai atsiėjo brangiai.

ISM rektorius dr. D.Misiūnas svarstė, kad pandemijos poveikį ekonomikai prognozuoti labai sunku. Pasak jo, galima kalbėti apie tris dimensijas: momentinę, vidutinio laikotarpio bei ilgalaikę. Diskusijoje dalyvavęs nepriklausomas ekspertas atkreipė dėmesį, jog kalbant apie Lietuvos ateitį svarbu suprasti, kad esame priklausomi nuo pasaulinės reikšmės įvykių ir pabrėžė, kad kiekvienas sukrėtimas – šansas įgyvendinti pokyčius, sustiprinti ekonomiką.

Kai kurie dalykai šios krizės metu pasirodė labai skaudžiu pavidalu.

„Aš manau, kad įtampų bus dar daugiau, negu buvo iki šiol. Kai kurie dalykai šios krizės metu pasirodė labai skaudžiu pavidalu. Pavyzdžiui, tarptautinių institucijų negalėjimas adekvačiai reaguoti į situaciją ir dar daugiau – interesai tos pačios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kuri pasirodė visame negražume“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Politikė taip pat priminė, kad be kitų iššūkių, su kuriais susiduria visas pasaulis ir Lietuva, svarbu nepamiršti Rusijos grėsmės, o dabar ir dar vieno pavojaus – Astravo atominės elektrinės.

„Pasirodo, – I.Šimonytei pritarė LMS atstovė J.Sejonienė, – kad ne visada galime remtis autoritetais laikytomis organizacijomis, kaip PSO. Tačiau Naujosios Zelandijos pavyzdys rodo, kad kiekviena šalis savo viduje turi puikių mokslininkų, kuriais gali remtis. Antra, ką parodė ši krizė – tai, kad Lietuvos verslai sugeba labai greitai persiorientuoti, tik reikia leisti tą daryti.“

G.Landsbergio nuomone, COVID-19 sukelta krizė tik paspartino anksčiau prasidėjusius pokyčius. Pasak jo, ilgą laiką JAV buvo ta jėga, kuri suvaidindavo lemiamą vaidmenį ieškant sprendimų, kaip įveikti krizes ir iškėlė klausimą, ar taip bus ir šį kartą. Kaip pastebėjo politikas, šiandien JAV neatrodo kaip ta šalis, kuri gali pasiūlyti sprendimą.

Ar Europos Sąjunga yra tas kūnas, kuris gali stabilizuoti padėtį?

„Ar Europos Sąjunga yra tas kūnas, kuris gali stabilizuoti padėtį?“, – svarstė jis ir paaiškino, kad pandemijos pradžioje Europa taip pat nepriminė „gelbėtojo“, tačiau pastarųjų dienų įvykiai verčia galvoti kitaip. Pasak G.Landsbergio, neseniai pasirašytas susitarimas įsigyti 300 mln. vienetų vakcinos, kuri dar nė neišrasta, yra svarbus geopolitinis žingsnis.

Konservatorių sąrašo lyderė I.Šimonytė, paklausta apie galimą antrąją pandemijos bangą, svarstė, kad vargu ar šalys dar kartą ryžtųsi priimti tokius griežtus sprendimus. Politikė pabrėžė, kad atėjo metas priimti sprendimus, svarbius siekiant užtikrinti, kad ligai vėl ėmus plisti, sveikatos priežiūros sistema gebėtų atsilaikyti.

„Gali būti, kad bus ir tokių šalių, kurios per tą laiką nebus nieko padariusios, o tik išdalinusios pinigų ir tada bus kiekvieną kartą, kaip pirmą kartą“, – pabrėžė ji.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Dalius Misiūnas
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Dalius Misiūnas

Kalbėdamas apie tai, kaip antroji viruso banga paveiktų šalies ekonomiką dr. D.Misiūnas sakė, kad norint tinkamai pasiruošti – būtina įgyvendinti sisteminius pokyčius, kuriems iki šiol taip ir nebuvo ryžtasi.

Diskusijos dalyviai taip pat palietė pastaruoju metu itin aktualią sąmokslo teorijų problemą ir sutarė, kad ją spręsti gali padėti tik kokybiškas švietimas ir dialogas. Būtent išskirtinis gebėjimas sutelkti ir diskutuoti atvirai, be išankstinių nusistatymų, kaip paaiškino G.Landsbergis, ir yra priežastis, kodėl artėjančiuose rinkimuose I.Šimonytei buvo pasiūlyta vesti TS-LKD sąrašą.

Antradienio vakarą politinį karantiną užbaigę TS-LKD atstovai pranešė, kad partijos programą pristatys birželio 22 dieną.

„Su programos pristatymu TS-LKD pradės ciklą diskusijų ir susitikimų, kuriais sieks parodyti alternatyvą dabartinės Vyriausybės vykdomai politikai ir pateiks garbingos, veiksmingos, atviros – normalios politikos viziją“, – sakė TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis.

Mindaugo Mikulėno nuotr./TS-LKD diskusija „Kaip pandemija pakeitė politiką?“
Mindaugo Mikulėno nuotr./TS-LKD diskusija „Kaip pandemija pakeitė politiką?“

Birželio 28 d. partijos nariai reitinguos kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą, kuriame numatytas optimalus naujų visuomenei žinomų žmonių bei patyrusių politikoje parlamentarų derinys. Atsižvelgiant į išliekančią COVID-19 infekcijos grėsmę ir siekiant maksimalaus saugumo, partijos nariai reitingavimą atliks trimis būdais: skyriuose, internetu ir paštu.

Balsuojant skyriuose bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, o kai kuriuose miestuose balsavimas vyks atvirose erdvėse. Galutinis kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašas bus patvirtintas ir visuomenei pristatytas liepos viduryje vyksiančiame partijos tarybos posėdyje.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD rinkiminės sąskaitos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?