Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 09 12 /13:08

TS-LKD suvažiavime paskelbta galutinė partijos rinkimų programa

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos paskelbė galutinę 2020 m. Seimo rinkimų programą, kurioje keliami pagrindiniai septyni iššūkiai, su kuriais, anot partijos, susiduria Lietuva. Renginyje taip pat pasirodė baltarusiai garso režisieriai, kurie buvo priversti palikti šalį iškilus įkalinimo grėsmei dėl protestų dainos „Peremen“ grojimo renginyje.
TS-LKD neeilinis Suvažiavimas
TS-LKD neeilinis Suvažiavimas / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovė dr. Jurgita Šiugždinienė teigė, kad rengiant programą partija deklaravo tris pagrindinius principus: aiškius prioritetus, pagarbą ekspertų nuomonei bei lyderystę ir atsakomybės prisiėmimą.

„Mums svarbu, kad būsima Vyriausybė ir jos nariai suvoktų prioritetų svarbą. Visų darbų per trumpą laiką neįgyvendinsi, todėl turi aiškiai pasakyti, kas svarbiausia. Mūsų siekis, kad programa būtų aiškiai prioritetus įvardijantis ir vientisas dokumentas, pasakantis, kokią norime matyti Lietuvą.

Taigi tikime, kad būtent šiame dokumente numatytas darbų branduolys mums leis pasiekti tikslą – kurti stiprią valstybę, o valstybė tokia bus tik tada, kai augs žmonių pasitikėjimas ja. Išskyrėme septynis iššūkius, kuriuos turime išspręsti tam, kad pasitikėjimas valstybe augtų, o mes, visi Lietuvos žmonės, jaustumės laisvi ir orūs“, – sakė dr. J.Šiugždinienė.

„7 iššūkiai ir sprendimai“

TS-LKD rinkimų programoje keliami pagrindiniai 7 iššūkiai su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva.

TS-LKD siūlo, kad sprendžiant „šlubuojančią demokratiją ir chaotišką valdymą“ būtina mažinti teisės aktų kūrimą ir daugiau dėmesio skirti sprendimų kokybei, sugrąžinti prestižą dirbti valstybei, naujo, vakarietiško paslaugų standarto, įtvirtinimą, e-paslaugų išplėtimą. Galimybių nelygybei ir skirtingoms starto pozicijoms – visiems vaikams prieinamą kokybišką ankstyvąjį ugdymą, vienodo ugdymo kokybės standartą visose Lietuvos mokyklose, valstybinę Tūkstantmečio gimnazijų programą, mažesnę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų.

Spręsdami „nesubalansuotos sveikatos apsaugos sistemos klausimą“, TS-LKD žada įgalinti šeimos gydytojus, perprofiliuoti rajoninių ligoninių veiklą remiantis rajono specifika ir žmonių poreikiais, gerinti medicinos darbuotojų ir rezidentų darbo sąlygas, sustiprinti pasirengimą pandemijoms ir siūlys steigti „superligoninę“.

„Išsikvėpusiam ekonomikos modeliui transformuoti“ TS-LKD numato steigti strateginių investicijų fondą, resursus koncentruoti keliose prioritetinėse ekonomikos srityse, tokiose kaip bio – ir sveikatos technologijos, IT, naujos medžagos, stiprinti mokslo centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, sukurti stiprią ekosistemą startuoliams.

Programoje augančiam nedarbui ir gilėjančiai socialinei atskirčiai spręsti numatoma individualizuoti ir skaitmenizuoti socialinių paslaugų teikimą, užtikrinti pensijų sistemos stabilumą ir peržiūrėti pensijų struktūrą užtikrinant, kad bazinės pensija kuo labiau priartėtų prie minimalių vartojimo poreikių, pasiūlys paketą jaunoms šeimoms, įgalins ir sudarys daugiau galimybių aktyviam darbui ir gyvenimui vyresnio amžiaus žmonėms,

TS-LKD programoje taip pat numatoma su grėsmėmis valstybingumui kovoti sinchronizuojant elektros sistemą su žemynine Europa, laikantis absoliučios Astravo AE ekonominės blokados, didinant NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus regione, o su neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla – stiprinant visuomenės dalyvavimą aplinkosaugos sprendimų priėmime, išsaugant brandžių miškų plotą, įdarbinant technologijas miestų infrastruktūros pažangai bei mažinant taršą ir didinant atsakingą vartojimą.

Ragino padėti baltarusiams

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kalbėjo apie programos nuostatą „mažiau yra daugiau“.

„Pamenu, kai pirmąjį kartą paminėjome šią programos nuostatą – kolegų akys ant kaktų iššoko. Kuri partija dar yra siūliusi mažiau. <...> Ne šį kartą. Sutarėme sutarti dėl to, ką tikrai galime įgyvendinti“, – suvažiavime teigė G.Landsbergis.

G.Landsbergis kritikavo dabartines Lietuvos sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, ragino jas griežtinti.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD neeilinis Suvažiavimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD neeilinis Suvažiavimas

„Omonininkai, teisėjai, po kruvinų represijų prieš moteris vis dar gali atvažiuoti apsipirkti Lietuvos parduotuvėse, o gal net Druskininkuose esančiame Lukašenkos SPA atsipalaiduoti. Nes į Lietuvą neįleidžiame tik Lukašenkos ir dar 29 jo sėbrų. Man gėda, kad padaryta tik tiek“, – kalbėjo jis.

TS-LKD pirmininkas ragino Vyriausybę baltarusiu remti finansine parama, gydymu.

„Minske paskutinė teisėtos žmonių valdžios atstovė Sviatlana Aleksijevič, Nobelio premijos laureatė, užsibarikadavusi savo namuose, kartu su ES ambasadoriais laukia kol ir ją susipakuos ir išsiveš. Kiti opozicionieriai arba suimti, arba priversti bėgti. O mes dar svarstome kokias diplomatines formuluotes pasirinkti?

Istorija čemberlenus atsimena liūdnai. Kol geopolitiniu pasiskelbęs Briuselis tyli, Vyriausybė ir kitos institucijos turi padaryti savo darbą, o ne dengtis Seimo dokumentais tarsi uždėta Baltarusijos vėliavėle ant feisbuko nuotraukos. Pilietinei visuomenei reikia finansinės pagalbos, pabėgėliams reikia veikiančio humanitarinio koridoriaus, gydymo. Režimui reikia sankcijų. Sankcijoms reikia sąjungininkų Europoje. Dirbkime!“, – sakė G.Landsbergis.

Dalyvavo baltarusiai garso režisieriai

TS-LKD partijos suvažiavime dalyvavo du Baltarusijos garso režisieriai Wladyslawas Sokolowskis ir Kirillas Galanovas. Jie buvo nubausti už tai, kad per vyriausybinį renginį Minske per garso kolonėles įjungė protestų himnu tapusią dainą „Peremen!“.

„Šiuo metu Baltarusijoje į gatves išeina žmonės norėdami pasakyti, kad jų netenkina dabartinė politinė situacija šalyje. Nepaisant baimės, kad juos suims, suluošins arba netgi nužudys tie, kas pagal įstatymus privalo juos ginti. Siaubinga suvokti faktą, kad dvidešimt pirmame amžiuje galima patirti represijas pasakius, ką galvoji, atsisakius vykdyti neteisėtą vadovybės nurodymą arba paprasčiausiai įjungus dainos įrašą.

Nusikaltėliai, užgrobę valdžią mūsų šalyje, atkakliai nenori suprasti, kad kritinis taškas praeitas, kad baltarusių tauta niekada negrįš į tą būseną, kurioje gyveno iki 2020 metų rugpjūčio“, – kalbėjo W.Sokolowskis.

„Nė vieno centro Astravo sumanytojams“

Partijos rinkimų sąrašo lyderė ir kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė ragino didinti pasitikėjimą laikantis duoto žodžio ir nebijant pripažinti klaidas ar tai, kad daug ko tiesiog nežinome.

„Įtraukdami kitus į sprendimų paiešką ir priėmimą. Nekeiksnodami verslininkų ar žurnalistų vien tam, kad kažkieno akyse pasirodytume neva geresni. Baisesnis dalykas negu fizinė socialinė distancija yra distancija mūsų galvose“, – kalbėjo ji.

I.Šimonytė ragino neleisti, kad „melaginga ir pikta siekianti valia“ manipuliuotų esamomis problemomis, nesutarimais, kurdama sąmokslo teorijas žiebtų nesantaikos židinį.

„Man kažkiek net gaila tų, kurie eidami į rinkimus renkasi kovoti ne pabrėždami ką patys yra padarę, kuo geri, bet net mokėdami už melų apie TSLKD darbus, ketinimus ar teiginius skleidimą“, – kalbėjo kandidatė į premjerus.

I.Šimonytė ragino nepamiršti, kad „lietuviais, net nepriklausomai nuo etninės tautybės, turi teisę save laikyti visi, kas myli laisvę ir laikosi Lietuvos Konstitucijos“.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD neeilinis Suvažiavimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD neeilinis Suvažiavimas

„Ne taip toli dunkso Astravo pragaro mašina. Stiprinkime pilietinę visuomenę, ugdykime atsparumą propagandai, stiprinkime fizinius gynybinius pajėgumus ir pasirengimą priešintis. Užtikrinkime, kad nė vienas mūsų centas neatitektų Astravo sumanytojams, statytojams ir finansuotojams“, – TS-LKD suvažiavime kalbėjo ji.

Veikė opozicijoje

„Litexpo“ parodų centre vykusiame Didžiajame suvažiavime dalyvavo 383 delegatai.

Partijos rinkimų sąrašo lyderė ir kandidatė į premjero postą – Seimo narė I.Šimonytė, anksčiau ėjusi finansų ministras pareigas, 2019 metais dalyvavusi prezidento rinkimuose ir antrajame ture pralaimėjusi Gitanui Nausėdai.

Konservatoriai paskutinį kartą valdžioje buvo 2008–2012 metų kadencijos Seime, po 2012 ir po 2016 metų rinkimų dirbo opozicijoje.

„Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai populiarumo lenktynėse žengia lygiai su valdančiaisiais „valstiečiais“ – liepą už „valstiečius“ balsuoti žadėjo 17,6 proc. apklaustųjų, už konservatorius – 17,2 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos