Kas laukia Lietuvos ekonomikos?
„Griežtos karantino priemonės visiškai sujaukė ekonomiką, verslo įmonių gyvenimą, prarandamos darbo vietos, todėl atsakas turi būti greitas ir tikslus“, – kalbėjo D.Kreivys.
Anot politiko, stebint verslininkų nusivylimą darosi akivaizdu, kad Vyriausybės planas neveikia – įmonės negauna paramos, trūksta greičio priemonių įgyvendinime, nėra matuojamas jų efektyvumas, pasigendama detalaus ekonominių perspektyvų stebėjimo. Ši krizė, kaip pastebėjo D.Kreivys, visai kitokia, negu mums iki šiol yra tekę susidurti, todėl norėdami kuo greičiau ją įveikti, privalome suremti pečius.
Anot jo, COVID-19 pandemijos įtaka ekonomikai jau šiandien lyginama su 4 dešimtmečio pradžioje pasaulį sukrėtusia „Didžiąja depresija“. Vakarų finansinės institucijos pateikia įvairius ekonominio nuosmukio lygius ir skaičius. Euro zonos kontekste, „Deutsche Bank“ 2020 m. prognozuoja „aštrią recesiją“ ir 14% susitraukimą. Nyderlandų „ING“ euro zonai geriausiu scenarijumi vadina 5% kritimą, o realiausiu – 16% smukimą.
Kas laukia Lietuvos ekonomikos? Pasak D.Kreivio, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šalies ekonomika smuks 8 proc. Manoma, kad pasaulio ekonomikos šiemet gana staigiai susitrauks, o jau kitais metais, atslūgus pandemijai, greitai atsigaus. Kitaip tariant, TVF numato aštrios „V“ formos krizę. Vis dėlto, ekspertai perspėja, kad pandemija per artimiausius metus gali atsikartoti, todėl negalime atmesti ir tikimybės, kad grįžimas prie tvaraus ekonominio gyvenimo nebus toks sklandus ir ekonomika išgyvens „U“ formos krizę. Radikalus „L“ formos ilgalaikės ekonominės krizės scenarijus, nors ir mažiau tikėtinas, vis dėlto taip pat nėra neįmanomas.
Mūsų tikslas – pasiūlyti Vyriausybei bendrą atsaką į pandemijos sukeltą krizę.
„Tik nuo Vyriausybės taikomų priemonių greičio ir tikslumo priklausys, ar ši ekonominė krizė netaps ilgalaike“, – penktadienį konferencijoje kalbėjo D.Kreivys ir pridūrė: „Mūsų tikslas – pasiūlyti Vyriausybei bendrą atsaką į pandemijos sukeltą krizę.“
Priemones galima sėkmingai finansuoti
TS-LKD siūlo taikyti dviejų tipų – trumpojo ir ilgojo laikotarpių priemones. Pirmoji grupė, kaip paaiškino D.Kreivys, skirta karantino sukeltų pasekmių amortizavimui. Kitaip tariant, tai greiti veiksmai, padėsiantys stabilizuoti ekonomiką. Vis dėlto, anot jo, turime būti pasiruošę ir blogiausiam scenarijui, todėl ekspertai paruošė ilgojo laikotarpio priemones.
Politikas įsitikinęs, kad krizė gali tapti gera proga įgyvendinti reformas, gerinti verslo sąlygas. Trumpai tariant, galime įgyvendinti tas reformas, kurios taptų pagrindu Lietuvos ūkiui transformuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.
Kalbėdamas apie priemonių finansavimo šaltinius D.Kreivys pabrėžė, kad sąlygos sukaupti reikiamą sumą tinkamos. Visų pirma, anot jo, turime palankias sąlygos skolintis išorės rinkose. Tuo, beje, sėkmingai jau pasinaudojo latviai. Visai neprastai, politiko teigimu, Lietuvos Vyriausybei sekasi skolintis vidaus rinkoje, o tai dar vienas patikimas šaltinis.
TS-LKD siūlo maksimaliai išnaudoti Europos investicijų banko (EIB) teikiamas finansavimo galimybes, Europos Komisijos ir kitus ES lygmens instrumentus, pasižyminčius palankiomis finansavimo sąlygomis. Be to, kaip pastebėjo D.Kreivys, finansavimo šaltiniai taip pat yra įvairiuose fonduose ir programose – Kelių fondo, Garantinio fondo ir kitose – įšaldytos lėšos. Esant blogiausiam scenarijui galima pasitelkti Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) paramą.
Kokias priemones siūlo TS-LKD?
Apyvartinių lėšų atkūrimas:
- Supaprastintas likvidumo palaikymas. Skirta įmonėms, kurios veikia rinkoje ilgiau nei 5 metus. Paskolos išdavimas: per 3 dienas nuo paraiškos pateikimo; iki 10% metinio darbo užmokesčio fondo dydžio, taikomos 500 000 eurų lubos; palūkanos – 0%. Paskolų išdavimą ir administravimą vykdytų Valstybinė mokesčių inspekcija. Apimtis – 400 mln. eurų.
- Likvidumo palaikymas. Taikoma visoms įmonėms. Paskolos išdavimas: iki 10% metinės apyvartos, 0% palūkanos. 80% valstybės garantija bankams už šias paskolas. Paskolas administruotų „Invega“. Lėšų poreikis – 500 mln.
- Lietuvos banko siūlymu kurti rekapitalizavimo fondą. Pagalba būtų teikiama didžiosioms šalies įmonėms užsitikrinant likvidumą. Šį fondą valdytų „Invega“, jis būtų kapitalizuotas Vyriausybės ir ECB obligacijų supirkimo programos lėšomis. Įmonės lėšas gautų išleisdamos obligacijas.
Įmonių pastoviųjų sąnaudų kompensavimas:
- Darbo užmokesčio (prastovų) kompensacija. Kompensacijos pervedamos tiesiai žmonėms į sąskaitas. 85% lėšų suteikia valstybė, be verslo prisidėjimo. Taikomos 1 dydžio VDU lubos. Šioms kompensacijoms nekelti jokių papildomų sąlygų. PSD ir Sodros mokesčiai turėtų būti padengti valstybės biudžeto lėšomis. Lėšų poreikis – 1,5 mlrd. eurų.
- Nuomos, paskolų grąžinimo, lizingo mokėjimų atidėjimas (atostogos). Parengti ir priimti įstatymų pakeitimus, įpareigojančius nuomotojus taikyti nuomos mokėjimų atidėjimus. Taip pat priimti įstatymų pakeitimus, įpareigojančius bankus suteikti verslo įmonėms kredito bei lizingo atidėjimus. Užtikrinti lengvai prieinamą, greitą ir plačios apimties palūkanų kompensavimą per „Invega“. Lėšų poreikis – 75 mln. eurų.
- Ūkinių sąnaudų (elektra, šildymas, apsauga ir kt.) kompensavimas. Teikti tikslines išmokas dėl karantino uždarytam verslui, kompensuojant patirtas komunalines sąnaudas pagal paskutinių trijų mėnesių sąskaitų vidurkį. Lėšas per 14 dienų po paraiškos pateikimo pervestų VMI. Mokėjimai būtų atliekami kas mėnesį. Lėšų poreikis – 100 mln. eurų.
Įveikti 2009-ųjų finansinę krizę padėjo eksportas, todėl, kaip pastebėjo D.Kreivys, teikti pagalbą eksportuojančioms įmonėms – gyvybiškai svarbu. Anot jo, valstybė turi pasirūpinti kredito draudimais, eksporto kredito garantijomis, faktoringo apribojimais.
Krizė – proga įgyvendinti reformas
TS-LKD Kauno sueigos pirmininkės, Kauno savivaldybės tarybos narės J.Šiugždinienės nuomone, ši krizė skatina ieškoti netradicinių sprendimų, todėl tai puiki proga sutelkti politinę valią ir įgyvendinti tas reformas, kurioms įprastinėmis sąlygomis šalies valdžia nesiryžta.
Siūlo pritraukti 10 milijardų investicijų šalies infrastruktūrai:
- Įkurti infrastruktūros fondą, į kurį investuotų Vyriausybė, būtų kaupiamos energetikos ir susisiekimo sektoriaus įmonių lėšos, o taip pat nukreiptos EIB, EBRD, NIB investicijos.
- Pradėti investicijų programą, o lėšas skirti magistralinių kelių, jūrų uosto plėtrai, elektros gamybos bei rezervavimo pajėgumų vystymui.
- Paspartinti ES finansuojamų strateginių projektų įgyvendinimą.
- Investuoti į skaitmeninę, švietimo ir mokslinę infrastruktūrą.
- Gerinti sąlygas investuotojams.
Investicijos į gamybos sektorių:
- Sudaryti sąlygas grįžtančiai gamybai investuoti Lietuvoje.
- Diegti geriausias „Industry 4.0“ praktikas tradicinėje pramonėje (automatizacija ir robotizacija). Technologinio atsinaujinimo pagrindu didinant gamybos lankstumą, darbo našumą bei pridėtinę vertę transformuoti šalies ekonomiką ją išvedant į aukštos pridėtinės vertės lygį.
- Parengti kryptingą ir asmens motyvaciją skatinančią perkvalifikavimo programą.
- Kurti palankesnę mokestinę aplinką aukštą pridėtinę vertę kuriančiai pramonei.
Lietuva – aukštųjų technologijų centras: kaip to pasiekti?
- Kurti Lietuvos kaip pasaulinio biotechnologijų centro prekinį ženklą – „BioLithuania“.
- Didinti mokslo tyrimų atsiperkamumą.
- Eksporto skatinimo srityje vykdyti aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų eksporto skatinimo politiką.
- Kurti reikšmingo dydžio gyvybės mokslų finansavimo rizikos kapitalo fondą, kurio pagrindu būtų finansuojami mokslininkų tyrimai, inovacijų diegimas bei vystoma infrastruktūra.
Smulkaus ir vidutinio verslo iniciatyvos skatinimas ir biurokratijos mažinimas:
- Siekti minimalios ir supaprastintos mokestinės naštos mažas pajamas gaunančioms smulkioms įmonėms.
- Sukurti paprastą patogią apskaitos ir mokesčių apskaitos ir mokėjimo platformą smulkioms įmonėms.
- Paprastinti licencijų, leidimų veiklai išdavimą smulkiam ir vidutiniam verslui. Išsikelti tikslą leidimų ir licencijų išdavimą įgyvendinti per 3 dienas po dokumentų pateikimo.
Detalų Lietuvos ekonomikos atkūrimo planą rasite paspaudę nuorodą.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS- LKD rinkimų sąskaitos
