„Taip“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė politikė, paklausta, ar turi palaikymą koalicijoje atmesti veto.
Praėjusią savaitę šalies vadovas vetuodamas projektą pasiūlė Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, Baltarusijos piliečių išskyrimas yra tinkamas.
„Atsižvelgiant ir į mūsų emocinį požiūrį, į tos valstybės kai kuriuos piliečius, ir į opozicijos lyderės lūkesčius. Tai manau, kad judėkime šita kryptimi ir Seimas sprendimą jau priėmė“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
G.Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.
Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.
„Ne, tai yra daug sudėtinių dalių, kur turbūt mūsų lūkesčiai yra ir į pačia valstybę, ir į tą opozicinį daigą, kuris yra Baltarusija, kurį mes norime padėti puoselėti, na, neatstumti tų žmonių“, – paklausta apie sankcijų suvienodinimą teigė valdančiosios partijos parlamentarė.
„Dvasinis suverenitetas“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.
„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, baltarusiai „turi tai, ką vadintume dvasiniu suverenitetu“.
„Jie yra žmonės, kurie yra išreiškę savo poziciją į laisvę, demokratiją, į tas vertybes, kurios mums svarbios. Todėl suvienodinimas jų įstatyme, manau, yra neteisingas“, – teigė ministras.
G.Landsbergis pabrėžė, kad balsuos už tai, jog būtų atmestas prezidento veto, taip pat ragins ir kitus parlamentarus priimti tokį patį sprendimą.
Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
