Visuomenės sveikatos specialisto pareigybė šalies ugdymo įstaigose įkurta 2004 m. Šis specialistas turi stebėti mokinių sveikatą, formuoti sveiką gyvenseną, užtikrinti pirmą pagalbą vaikui sunegalavus. Tačiau tokių darbuotojų
Lietuvos ugdymo įstaigose labai trūksta. Be to, yra nustatytos normos – kaimo vietovėse toks specialistas turi aptarnauti 200 vaikų, miesteliuose – 500, o miestuose – 1000 vaikų. Esant mažesniam vaikų skaičiui, specialistas ugdymo įstaigoje gali dirbti tik nepilnu etatu, tai yra ne visą darbo dieną.
„Dabar mokyklose yra progimnazijos, gimnazijos, kuriose tikrai nėra toks didelis mokinių skaičius. Ir mes šiai dienai tikrai negalime tikėtis pilno etato. Bet juk mūsų mokykloje yra beveik 900 vaikų ir tam tikrais atvejais mes tikrai esame susidūrę su tokiomis situacijomis, kad norėtume turėti pilną etatą sveikatos priežiūros specialistui“, – sako laikinoji Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos direktorė Lina Barauskienė.
Mokytojas – ugdyti vaiką, sveikatos priežiūros specialistas turi padėti jam, jeigu atsitiko nelaimė.
Mokyklos vadovė sako, kad tuo metu, kai visuomenės sveikatos specialisto ugdymo įstaigoje nėra, o vaikui reikia pagalbos, ją gali suteikti mokytojai. Mat jie yra išklausę pirmos pagalbos įgūdžių kursą, turi pažymėjimą, kuris išduodamas penkeriems metams. Tuo metu švietimo ir mokslo ministrės nuomonė kitokia.
„Mokytojas, pedagogas turi vesti pamoką, dirbti su turiniu ir ugdyti vaiką ir čia jo funkcijos turėtų baigtis. Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Mokytojas – ugdyti vaiką, sveikatos priežiūros specialistas turi padėti jam, jeigu atsitiko nelaimė“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Parlamentarai išsiaiškino, kad beveik 400 šalies ugdymo įstaigų dar neturi ir vadinamojo higienos paso, dokumento, įrodančio, kad įstaiga tvarkinga ir vaikui joje saugu.
12 proc. ikimokyklinių įstaigų ir apie 19 proc. mokyklų šiuo metu neturi higienos pasų.
„12 proc. ikimokyklinių įstaigų ir apie 19 proc. mokyklų šiuo metu neturi higienos pasų. Bet noriu pasakyti, kad situacija iš tiesų gerėja, nes prieš 8 m. tokių buvo 43 proc.“ – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Čepanavičius.
Už prastą ugdymo įstaigos būklę, dėl kurios mokykla ar vaikų darželis negali gauti higienos paso, yra baudžiami įstaigų vadovai. Bendrame dviejų Seimo komitetų – Sveikatos reikalų ir Švietimo, mokslo ir kultūros – posėdyje nutarta, kad ši situacija nėra teisinga.
„Mes manome, kad tai turėtų būti prievolė steigėjams, savivaldybėms, nes ne mokykla valdo finansus, o steigėjai, tai yra savivaldybės, ir savivaldybės turi užtikrinti tinkamą aplinką mokytis mūsų vaikams. Keisime, jeigu reikės ir administracinių nusižengimų kodeksą, ir kitus teisės aktus, kad prievolė būtų savivaldybėms“, – aiškina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Pasak D. Mikutienės, dviejų Seimo komitetų posėdžio nutarime numatyti konkretūs nurodymai dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės vaikų ugdymo įstaigose, kuriuos turės įgyvendinti Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos.
