Dėl gydymo įstaigų išlaidų, patirtų pandemijos metu, SAM sudarė darbo grupę.
„Reikalingiems sprendimams priimti sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri iki rugsėjo 14 dienos turės pateikti apibendrintą informaciją, pagal kokius kriterijus gydymo įstaigų patirtas išlaidas bus siūloma kompensuoti ir kokia apimtimi“, – anksčiau BNS nurodė ministerija.
Neturi už ką susimokėti už elektrą
Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys 15min teigė, kad terminas kiek vėlyvas.
Jo vadovaujamoje ligoninėje per COVID-19 pandemiją pradėjo veikti karščiavimo klinika, kuri patyrė apie 200 tūkst. išlaidų.
„Steigiant karščiavimo kliniką, buvo reikalinga turėti skaitmeninį rentgeno aparatą. Mes turėjom du rentgenus tam, kad priėmimo-būtinosios pagalbos skyriuje galėtume daryti COVID-19 ligonių patikras.
Kitas dalykas – asmens apsaugos priemonės, dezinfekcinės priemonės, kurios buvo naudojamos dėl pasikeitusio režimo. Ir saugos režimai tam tikri: visokios stebėjimo kameros ir taip toliau, ką mes turėjom naujai įvesti, nes pats gydymo procesas to reikalavo“, – apie tai, kaip susidarė ta 200 tūkst. eurų suma, pasakojo S.Kaktys.
SAM, anot jo, šių išlaidų neginčija, bet ragina pakentėti. O kentėti esą nėra kada – gydymo įstaiga turi skolų, o savisaugos priemonių stokoja.
„Yra kreditoriniai įsiskolinimai, ir netgi už vandenį, šilumą dar už balandį mes ne visiškai atsiskaitėm, kadangi nedisponuojam tokiomis lėšomis.
Tiek savivaldybė, tiek mes patys jaučiam kylančią įtampą dėl COVID-19 antros bangos ar tęsinio. Ir galvojame apie poros mėnesių rezervą, bet niekaip negalėsim sukaupti, kadangi [SAM] neatsiskaito už tą pirmą laikotarpį, turim patirtas išlaidas. Ir dėl šito klimpstam dabar“, – dėstė S.Kaktys.
Apsaugos priemonių rezervą tikisi papildyti spalį
Priemonės, pasak jo, brangsta, tad ir dėl to jas esą derėtų pirkti jau dabar. Be to, pirkimai užtruks.
„Rugsėjo 14 diena – dar tolokai, o jeigu mes šiuo metu nepadarysim teisingų sprendimų, neužsipirksim, gali būti, kad atsidursim sunkioj padėty, – kalbėjo S.Kaktys. – Pirkimai <...> gali užtrukti apie dvi savaites. Suprantu, kad po rugsėjo 14 dienos iš karto kitą dieną mes negausim lėšų, bus tik dokumentai paruošti. Tai, kitaip tariant, viskas persikelia į spalį. Labai gaila, kad taip yra.“
Mažeikių ligoninės vadovas tikino, jog įstaiga kai kurių apsaugos priemonių turi daugiau, kitų – mažiau.
Kai kurių dalykų turim panašiai apie mėnesiui laiko.
„Mes turime didelius kiekius veido skydų, turime dezinfekcinių priemonių, bet trūksta, pavyzdžiui, kaukių, trūksta vienkartinių chalatų. Kai kurių dalykų turim panašiai apie mėnesiui laiko, bet, į priekį žiūrint, jau neramu darosi, nes per dviejų savaičių laikotarpį Mažeikiuose buvo trys COVID-19 atvejai“, – komentavo S.Kaktys.
Ir nors Mažeikių ligoninė atnaujino darbo pajėgumus, gavo finansavimą, siekiantį vieną dvyliktąją buvusio prieš karantiną, lėšų, anot vadovo, neatlieka.
„Mes beveik 100 proc. veiklą esam atnaujinę, bet iš to rezervų jokių nekyla. O ir ligoniai dar sunkesni. Jie yra negavę gydymo, gula dėl to, kad negavo gydymo. Tai mums sąnaudos didokos“, – tikino S.Kaktys.
Radviliškio ligoninėje – rezervas dviem mėnesiams
Kompensacijos iš SAM kol kas negavo ir Radviliškio ligoninė, tikino jos vadovas Vaidas Smalinskas.
„Tai svarbios sumos, tikrai ne keli tūkstančiai eurų. Aišku, šimtais tūkstančių irgi nėra, bet tos sumos mums svarbios“, – sakė jis.
Ligoninė, anot direktoriaus, apsaugos priemonių turi dviejų mėnesių laikotarpiui. Bet jos esą brangsta, o kol ministerija neišmokėjo kompensacijų, sunku planuoti kitus pirkimus.
„Dviem mėnesiams visų priemonių turim, o kai kurių priemonių ir daugiau turim. Yra sudarytos tiekimo sutartys ir mums pagal poreikį tiekėjai įsipareigoję tiekti.
Čia bėdos nėra, čia kalba tik apie pinigų kiekius. Mes nelabai galim prognozuoti savo sąnaudų, nes ir finansavimas kartais labai neaiškus, ir kainos“, – teigė V.Smalinskas ir pateikė pavyzdį. Medicininės kaukės, anot jo, anksčiau kainavo po 5 ar 7 centus, dabar viena – 40 ar 50 centų.
Išlaidos auga, dėl to mums labai svarbu ir visi tie pinigai.
„Ir aš čia kalbu tik apie kaukes. Išlaidos auga, dėl to mums labai svarbu ir visi tie pinigai“, – pabrėžė ligoninės direktorius.
Pakruojo ligoninė įsiskolino tiekėjams
Pakruojo ligoninė per COVID-19 pandemiją savisaugos priemonėms įsigyti išleido daugiau kaip 10 tūkst. eurų, pasakojo jos direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
„Iš esmės tai medicininės asmens apsaugos priemonės – respiratoriai, neperšlampami chalatai ir taip toliau. Tie dalykai, kurių įprastomis sąlygomis nenaudojame, jų įprastoje veikloje nebūtų prievolė turėti“, – sakė jis.
Šių išlaidų, pasak vadovo, SAM dar nekompensavo, tad esą nėra galimybių išmokėti įsiskolinimų ir atsiskaityti su tiekėjais.
„Jeigu tiekėjai sakytų greičiau grąžinti lėšas, tai būtų tikrai sudėtinga. Tada galima galvoti ir apie bankrotą, nes būtumėm nemokūs – jei visi tiekėjai vienu metu sakytų gana čia žaisti, atiduokit pinigus, kuriuos mes išleidom“, – kalbėjo V.Sudaris.
Pakruojo ligoninė apsaugos priemonių dabar, anot jo, turi mėnesiui, galbūt dviem: „Jeigu toks darbas kaip dabar, ilgiau užtektų, jeigu būtų intensyvus darbas arba atsirastų kokių tyrimų su COVID-19, <...> visai kitoks priemonių naudojimas, užtektų trumpesniam laikui. Grubiai, sakykim, mėnesiui, gal dviem.“
„Mes stengiamės vis pastoviai papildyti [priemonių rezervą]. Stebim, kad priemonės brangsta“, – pridūrė V.Sudaris.
Apie pažadus, kada ministerija kompensuos patirtas išlaidas, Pakruojo ligoninės vadovas teigė nieko negirdėjęs.
„Mums nieko nėra žadama, nieko mes nežinom. Kai buvome pas prezidentą, patarėjas minėjo, jog rugsėjo pirmoje pusėje bus kompensuota. Bet aš tokių raštų negavau, kad jau jums bus tada“, – sakė jis.
Negavo „vienos dvyliktosios“ finansavimo
Kalbėdamas apie darbų atnaujinimą, V.Sudaris pripažino, jog Pakruojo ligoninė neteikia paslaugų visu pajėgumu. Bet, jo teigimu, nėra ir tiek pacientų.
„Mes esam atsidarę visiškai – tiek, kiek iš pirminių centrų atsiunčia pacientų, tiek ir į stacionarą guldom, tiek ir priimam. Gal žmonės bijo gultis į stacionarą – nežinau.
Mes dirbam, bet nėra tų pacientų. Mes iš gatvės tai jų nepasiimsim“, – tikino įstaigos direktorius.
Atsiranda finansinė skylė, o turim ir veiklą išlaikyt, ir priemones nusipirkt.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Pakruojo ligoninė atnaujino 60,6 proc. stacionarių paslaugų vykdymo, kai sveikatos apsaugos ministras rekomendavo siekti 70 proc. Dėl to ligoninė liepą nesulaukė finansavimo, siekiančio vieną dvyliktąją buvusio prieš karantiną – sumokėta pagal faktiškai suteiktas paslaugas.
„Atsiranda finansinė skylė, o turim ir veiklą išlaikyt, ir priemones nusipirkt. Dar jei nesiunčia pacientų – būdavo, kad mes jų neturim – pasidaro šioks toks, kaip ten mūsų klasikas sakydavo, „vaizdelis nekoks“, – apibendrino V.Sudaris.
Trečiadienį SAM pranešė, jog ministras Aurelijus Veryga pasirašė reikalingus įsakymus, kad gydymo įstaigos, kuriose gydomi COVID-19 užsikrėtę asmenys, ir tos, kurios prisideda prie koronaviruso pandemijos valdymo, gautų daugiau kaip 50 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Šiomis ES lėšomis gydymo įstaigos gali įsigyti ar kompensuoti jų jau įsigytą įrangą ir priemones.
„Šiomis ES lėšomis gydymo įstaigos gali įsigyti ar kompensuoti jų jau įsigytą įrangą ir priemones – dirbtinius plaučių ventiliacijos aparatus, funkcines lovas, rentgeno aparatus, kitus medicininius prietaisus ir apsaugines priemones.
Taip siekiama kuo efektyviau užtikrinti gydymo paslaugų teikimą koronaviruso pandemijos metu“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Finansavimas, pasak SAM, pasieks ir ministerijai pavaldžias įstaigas: Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą, Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.