Diagnozę nustatė be medikų
Incidentas įvyko Palangos pakraštyje praėjusį šeštadienį netrukus po vidurdienio. Klaipėdos plentu atvažiavusi vairuotoja jau ruošėsi sukti kairėn į Malūno gatvę, kai į jos „Citroen“ kampą lengvai stuktelėjo prie sankryžos taip pat sustojusi mašina.
Moteris išlipo pažiūrėti, kas atsitiko, ir atidariusi dureles pamatė, kad už jos sustojusio automobilio vairuotoja virpa. Nors atrodė, kad buvo ištikta šoko dėl įvykio, esą pasisakė, kad jau porą dienų jaučiasi blogai. Nepaisant to, nusprendusi nuvažiuoti į parduotuvę. Ir dar esą pridėjo, kad yra jau dukart pasiskiepijusi nuo COVID-19.
Jau atvažiavus policijos ekipažui ir pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, pirmosios mašinos vairuotoja pradėjo tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“. Būtent šios transliacijos įrašas sulaukė didžiulio populiarumo socialiniame tinkle.
Pačios autorės – privačių būstų nuomotojus vienijančios bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ valdybos pirmininkės Adelinos Sabaliauskaitės – paskyroje 11 min. trukmės įrašas peržiūrėtas 47 tūkst. kartų, sulaukė 600 reakcijų, daugiau nei 800 komentarų. Juo pasidalinta 1,7 tūkst. kartų.
Kito „Facebook“ vartotojo, kuris tuo pačiu įrašu pasidalino su komentaru „po antros marmalo dozės vairuotoja pradėjo kratytis ir atsitrenkė į kitą automobilį“, paskyroje įrašas sulaukė dar didesnio populiarumo. Čia jis peržiūrėtas daugiau nei 113 tūkst. kartų, 4,9 tūkst. pasidalinimų.
Kaip tik transliacijos metu „Citroen“ vairuotoja išdėstė visą informaciją apie kitą incidento dalyvę – apie jos būklę, skiepus ir kad pastarasis buvo prieš mėnesį. Įraše skamba ir senyvo amžiaus moters vardas, matyti jos automobilio markė.
Filmuotoja – žinoma skiepų ir kaukių priešininkė, Lietuvos šeimų sąjūdžio Vakarų Lietuvos koordinatorė, gegužę vykusio Didžiojo šeimų gynimo maršo dalyvė, matyta ir protestuose prieš migrantų apgyvendinimą pasienyje, kandidatė 2015 m. savivaldos rinkimuose – rodo ir pačią sunegalavusią vairuotoją, matyti, kad jos ranka išties virpa. Nors veido aiškiai nematyti, prie vairo visą laiką sėdinčią moterį būtų galima atpažinti.
Atvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, situaciją tiesiogiai transliuojanti moteris ėmė pasakoti medikams, kad vairuotojai pasidarė bloga nuo skiepo.
Policininko paklausta, ar filmuoja atsiminimui, vairuotoja atšovė: „Jo. Kaip yra žudomi žmonės su skiepais, kokios tai pasekmės. (…) Filmuoju, kaip yra žudomi žmonės.
Antras skiepas ir žmogus yra šoko būsenos. Matote, kaip vandens nenulaikė. Išžudys greitai visus mus.“
„Aš dar gyvas“, – replikavo pareigūnas.
„Šaunu, jaunas organizmas“, – pakomentavo A.Sabaliauskaitė.
Iš balso ir elgesio atrodė, kad dėl savo automobilio ji visiškai nesijaudina (apsižiūrėję su policininku nusprendė, kad jokios žalos nepadaryta), priešingai nei dėl kitos vairuotojos būklės po skiepo ir vakcinų poveikio. Transliacijos metu kelis kartus nuskambėjo frazės apie žmonių žudymą ir marinimą.
Poveikį jausti normalu
Susieti antrą vakcinos dozę ir menką eismo įvykį dėl sunegalavimo po mėnesio nebuvo pagrindo. Moters artimieji esą pakomentavo, kad vairuotojos sveikatos būklė nebuvo susijusi su skiepais, ir paprašė vaizdo įrašo, kuriame pateikiami kai kurie asmeniniai duomenys, neplatinti.
Įvairių vakcinų nuo COVID-19 bandymai ir atlikti tyrimai (taip pat ir Lietuvoje) parodė, kad nemažai žmonių po skiepo jaučia vienokį ar kitokį negalavimą. Teigiama, kad iRNR paremtos vakcinos (kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“) stipresnį poveikį sukelia po antros dozės, andenovirusiniais vektoriais (kompanijos „AstraZeneca“) – po pirmos.
Bet jis jaučiamas pirmas porą, rečiau – tris keturias dienas ar dar ilgiau. Stipri alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia per pirmas keliolika minučių, todėl pasiskiepiję žmonės prašomi tiek laiko palūkėti, kad prireikus būtų galima suteikti skubią pagalbą.
Kauno klinikose atliktas tyrimas patvirtino, kad po antros „Comirnaty“ vakcinos dozės jaučiamas stipresnis poveikis.
Šio tyrimo dar metų pradžioje ėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika. Kauno klinikų darbuotojams aktyviai skiepijantis, kilo mintis įvertinti vakcinų poveikį savijautai ir imunitetui.
Preliminariais duomenimis, nepageidaujamas reakcijas per pirmąsias 15 min. patyrė apie 7 proc. tiriamųjų. Kaip portalui 15min anksčiau sakė Šeimos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius, šis rodiklis buvo panašus po abiejų dozių.
„Vyravo tokie simptomai, kaip silpnumas, galvos svaigimas, skausmas dūrio vietoje, tačiau sunkių, gyvybei grėsmingų reakcijų nebuvo pastebėta“, – nurodė jis.
Išvykus iš skiepijimo vietos, dėl nepageidaujamų reakcijų medikų pagalbos prireikė 9,5 proc. antrąja doze paskiepytų asmenų – reikšmingai didesnei daliai nei po pirmosios (4,4 proc.).
Panašų tyrimą atliko ir dvi Šeimos klinikos rezidentės. Apklaususios daugiau nei 4 tūkst. pasiskiepijusių pacientų, jos nustatė, kad daugiau nei pusė jų jau po pirmos dozė jautė vienokią ar kitokią reakciją.
Žmonės jautė skausmą, patinimą ar niežulį injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmą, bendrą silpnumą, tačiau medikamentų griebėsi tik kas dešimtas. Panaši dalis jautėsi nedarbingi, bet tik dukart mažiau kreipėsi į medikus.
Patikrinus antikūnų kiekį, susidariusį pasiskiepijusių medikų organizme, paaiškėjo, kad šalutinės reakcijos po skiepo nuo COVID-19 rodo besikuriantį imunitetą. Daugiau antikūnų turėjo tie asmenys, kurie po skiepo jautėsi prasčiau.
Neprieštaravimas nereiškia leidimo rodyti
Abejonių gali sukelti ir įrašo paviešinimas.
Štai Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse nurodyta, kad nereikėtų skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent jos susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojami teisės pažeidimai.
Be kita ko, nereikėtų piktnaudžiauti avarijų, sužalotų asmenų vaizdais ir istorijomis, kurie gali žeisti ten vaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus.
Kodeksas, tiesa, galiojantis žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, draudžia skelbti informaciją apie afekto būsenos asmenį, taip pat nufilmuotus ir nufotografuotus vaizdus su afekto būsenoje esančiu ar mirštančiu asmeniu.
Panašius atvejus yra įvertinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Pernai jis nagrinėjo skundą, kad buvo pažeista teisė į atvaizdą. Ieškovas, nesant jo sutikimo, buvo ne tik filmuojamas, bet ir filmuota medžiaga buvo dukart parodyta laidoje „Farai“.
Viešai demonstruotas įrašas, ieškovo įsitikinimu, pažeidė ne tik jo teisę į atvaizdą, bet ir jo garbę bei orumą, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovo sveikata ir reputacija.
Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad ieškovas buvo filmuojamas viešoje vietoje, buvo paskelbta informacija apie jo neteisėtą elgesį. Ieškovas nereiškė prieštaravimo, taigi sutiko būti filmuojamas, o kartu esą sutiko, kad vaizdo medžiaga būtų rodoma viešai. Teismai nenustatė ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo ir ieškinį atmetė.
Kasaciniame skunde, be kita ko, buvo nagrinėjamas teisės į atvaizdą pažeidimas tuo aspektu, kad buvo negautas ieškovo sutikimas ne tik jį filmuoti, bet ir viešai platinti vaizdo įrašą.
Pasak LAT, viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teisė į privatų gyvenimą, o teisė į atvaizdą – yra šios sudėtinė dalis. Asmens neprieštaravimas filmavimui negali būti savaime vertinamas kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą.
Mat filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio ir apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota ir pateikta. Nufilmuota medžiaga esą gali būti parodyta tokiu būdu (pvz., atitinkamai komentuojant), koks ne tik žemins asmens garbę ir orumą, bet ir iškreips kontekstą.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
