Pila obuolius
„Važiuojant nuo Šilo gatvės į Tūkstantmečio ąžuolyną kažkas įrengė sąvartyną. Žmonės čia pila atliekas tiesiog pamiškėje. O juk šis ąžuolynas yra gamtos paminklas, juo turime visi didžiuotis. Tačiau labai liūdna, kad atsiranda tokių, kurie sodo ir daržo atliekas sumano čia išpilti. Šiuo metu ten išpiltos krūvos obuolių, jų nepasivarginta išvežti į konteinerius, kurių soduose apstu. Mūsų soduose yra ir žaliųjų atliekų konteineris, bet, matyt, kažkam labai sunku iki jo nueiti, geriau atliekas išpilti pamiškėje“, – piktinosi sodininkas Vytautas Vosylius.
Situacija kebli
„Rinkos aikštė“ nuvyko į sodininko nurodytą vietą ir iš tiesų rado pamiškėje suverstą obuolių krūvą. Faktas, kad obuolių iš miesto čia niekas neatvežė. Greičiausiai obuoliais taip atsikratė vietos sodininkai. Toks elgesys sodininkų tikrai nepuošia.
Aplinkos teršėjams gresia nemenkos baudos, skaičiuojamos pagal atliekų kiekius, jie privalo savo lėšomis šiukšles išvežti į atliekų priėmimo punktą. Teršėjui likus nežinomam, pareiga iškuopti šiukšlyną tenka seniūnijoms (valstybinėje žemėje) arba teritorijos savininkams.
Kovoja su šiukšlintojais
Pelėdnagių seniūnija aktyviai kovoja su šiukšlintojais. Pasak Pelėdnagių seniūno Edvino Pagirsko, situacija labai pasikeitė įrengus vaizdo stebėjimo kameras.
„Žinoma, stebėjimo kameros žmones drausmina. Jie nebeverčia šiukšlių kur papuola tokiais kiekiais, kokie būdavo anksčiau. Dabar pasitaiko tik pavienių atvejų. Žmonės daugiausia tvarkingai sudeda šiukšles į tuos konteinerius, kur ir priklauso. Jei tai statybinis laužas – į statybinių atliekų konteinerį. Jei tai medžių šakos – į žaliųjų atliekų konteinerį. Nebeverčia ir nebededa padangų ar kitokių pavojingų atliekų. O jei taip nutinka – greitai išsiaiškiname, kas tai padarė, ir tada jau vyksta pokalbis su šiukšlintoju. Visada esame linkę kalbėtis ir tartis, o jei tai nepadeda, galime imtis ir griežtesnių priemonių“, – dėstė E.Pagirskas.
Priemonės sodininkams
Atliekų tvarkymo bendrovė UAB „VSA“ ir miesto arba kaimiškosios seniūnijos stebi ir sodininkų šiukšlinimo įpročius.
Kėdainių rajone įsikūrusių sodininkų bendrijų rakštimi per daugelį metų tapusius šiukšlintojus jau kurį laiką drausmina vaizdo stebėjimo kameros. Prieš keletą metų pradėtas šiukšlintojų tramdymas pasitelkiant vaizdo kameras miestuose pasiteisino, tad buvo nutarta, kad viena vaizdo stebėjimo kamera aktyviai „keliaus“ ir po įvairias sodininkų bendrijas. Beje, ten jau pernai įrengti ir specialūs ženklai, perspėjantys, kad atnešę šiukšles žmonės yra filmuojami.
Šiukšlinti draudžiama
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad užteršus gamtą nedideliu kiekiu atliekų, teršėjų laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Didėjant teršalų kiekiui auga ir baudų dydžiai. O didžiausia atsakomybė tenka tiems, kas teršia pavojingomis atliekomis: aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 1 400 eurų iki 2 400 eurų.
Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu jau baudžiamas net iki 4 300 eurų bauda. Atsižvelgiant į pažeidimus, būna ir dar griežtesnė atsakomybė. O greta šių baudų dar pažeidėjų laukia ir žalos gamtai atlyginimas, kurio sumos tikrai būna įspūdingos.
