Interneto naršyklėje surinkus adresą www.lietuvai1000.lt lankytoją pasitinka Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos (LTMD) sveikinimas: knyga su bėgančia eilute, imituojanti Kvedlinburgo metraštį, bei dviejų sakinių istorinis tekstas.
Paspaudus ant dviejų po animuotu metraščiu siūlomų nuorodų, patenkama arba į direkcijos rekvizitų puslapį, arba į renginių kalendorių.
Anot G.Sederevičiaus, naujasis tinklalapis bus skirtas „visam pasauliui“, o senąjį direkcija pasiliks savo administraciniams poreikiams.
Atostogaujantį LTMD direktorių Gediminą Ilgūną pavadavęs įstaigos darbuotojas Gediminas Sederevičius suskaičiavo, kad senosios svetainės sukūrimo darbams užteko 4,2 tūkst. litų – tokia suma nurodyta sutartyse su interneto dizaino autoriais. Patį tinklalapio turinį pagal savo galimybes esą papildo etatiniai direkcijos darbuotojai. „Interneto svetainei kurti ir prižiūrėti nebuvo skirta jokių papildomų pinigai, tik iš direkcijos reprezentacinių lėšų. Buvo padarytas pirmas puslapis, kainavęs apie vieną tūkstantį litų. Dar yra mokami pinigai darbuotojui, kuris prižiūri techniką“, – sakė tarnautojas.
Šiuo metu tinklalapyje www.lietuvai1000.lt paspaudus ant renginių nuorodos lankytojas jau siunčiamas į kitą virtualų kalendorių www.lietuva1000.lt, kuris laikinai yra pasiekiamas tik tokiu adresu: www.1009-2009.lt. Šiuo adresu atidaromą tinklalapį sukurti atsiėjo 70 tūkst. litų, dar 100 tūkst. litų bus skirta jam pildyti ir prižiūrėti.
Anot G.Sederevičiaus, naujasis tinklalapis bus skirtas „visam pasauliui“, o senąjį direkcija pasiliks savo administraciniams poreikiams. Taigi trejus metus naudoto tinklalapio sukūrimas kainavo vos 4,2 tūkst. litų, o svetainės, kuri bus tenaudojama pusmetį, įrengimas atsiėjo keliolika kartų brangiau – 70 tūkst. litų.
Maža to, už vieną virtualų kūrinį – minėtą animuotą puslapį su atverstu Kvedlinburgo metraščiu – LŽ duomenimis, direkcija iš tiesų galėjo pakloti net 24 tūkst. litų. Tiek lėšų užtektų mokytojo metiniam atlyginimui sumokėti.
Svetainėje www.lietuvai1000.lt nėra jokios užuominos, kas kūrė šį brangų produktą. „Aiškiai matyti, kad sistemiškai yra pašalinta bet kuri nuoroda“, – atkreipė dėmesį LŽ konsultavę specialistai.
LŽ jau ne kartą rašė, kad kurdamos institucijų svetaines valstybinės įstaigos pinigus leidžia interneto vėjais. Štai Sveikatos apsaugos ministerija savo tinklalapiams kurti apsieina skirdama 20-30 tūkst. litų, tačiau svetainę vis perdaro kas porą metų. Tuo metu Turizmo departamentas vienam interneto projektui skyrė 150 tūkst. litų, kai jo rinkos kaina yra apie 15 kartų mažesnė. Prokurorai tiria ir faktą, ar per internetą didelių lėšų neiššvaistė įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė“.
