Burbiškio dvare, įsikūrusiame pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Panevėžio, šiandien laukiama daugybės svečių. Paganyti akių po didžiulius, visomis vaivorykštės spalvomis sužydusius tulpių laukus dvaras kviečia jau devintą kartą. Šįsyk akmeninis, daugybę statinių turintis dvaras atvykstančiuosius į tulpių žydėjimo šventę pasitiks gerokai atsinaujinęs.
Kadangi dvaro paveldėtojas mums jį padovanojo kartu su žeme, Burbiškio dvare įsikūrę muziejininkai medžiais neužsodintoje žemėje nutarė auginti tulpes.
Dvaro gelbėtojos – kiaulės
„Sovietinis mentalitetas diktavo buvusiuose dvaruose steigti beprotnamius, tuberkuliozės gydyklas, kiaulides. Būtent kiaulidei ir buvo lemta atsirasti Burbiškio dvare. Norite tikėkite, norite ne, bet būtent kiaulės išgelbėjo šį dvarą, dėl kiaulių jis išliko. Dvikojai gyventojai dvarą būtų suniokoję daug labiau“, – lankytojams pasakoja dvare įsikūrusio Daugyvenės kultūros istorijos draustinio-muziejaus gidas Sigitas.
Dar XVII amžių menantis dvaras dabartinę išvaizdą įgijo XIX amžiaus pabaigoje. Paskutinis dvaro savininkas Mykolas Baženskis, 1941-aisiais gelbėdamas gyvybę, iš dvaro pasitraukė nešinas vos keliais lagaminais. Jo paliktame dvare, išpuoštame tvenkiniais, kuriuos jungė net 18 tiltelių, kur stovėjo ir Adomo Mickevičiaus, ir kunigaikščio Vytauto paminklai, buvo apgyvendintos kiaulės.
Dovanojo liaudžiai
„Gerosios kiaulaitės“, – šelmiškai šypsodamasis sako Sigitas. Jis dėkoja likimui, kad dėl jų kaimynystės į pagrindinius dvaro rūmus nepanoro keltis nė vienas fabrikas, kurio administracijai buvo siūloma čia įsirengti poilsiavietę. Sigitas neabejoja, jog keičiantis santvarkoms, poilsiavietė būtų privatizuota. Tiek ją dabar tematytume. Dvaro paveldėtojas – Lenkijoje gyvenęs ir prieš dvejus metus miręs Adomas Baženskis – jį padovanojo liaudies reikmėms. Beje, dovanodamas iškėlė sąlygą, kad dvaras būtų prižiūrimas. Buvusio savininko priesako tikrai laikytasi: tvenkiniai, į kuriuos buvo leidžiamos kiaulių srutos, iškuopti ir sutvarkyti, stilingieji tilteliai atstatyti, nudaužtos liūtų tilto galvos prilipintos. Itin kruopščiai atstatyti akmeniniai dvaro statiniai – rūmai, ledainė, arklidė, svirnas, tvartas, sodininko namas, net karvelidė. Juose įrengtos ar bent pradėtos įrenginėti ekspozicijos, o eksponatų, menančių dvaro gyvavimo epochą, ieškoma po pasaulį.
Kadangi dvaro paveldėtojas mums jį padovanojo kartu su žeme, Burbiškio dvare įsikūrę muziejininkai medžiais neužsodintoje žemėje nutarė auginti tulpes. Prisodinta net trys šimtai rūšių šių gležnų, gana trumpai težydinčių gėlių. Tačiau būtent joms buvo lemta išgarsinti dvarą. Kaip minėta, per patį žydėjimą rengiama šventė sutraukia dešimtis tūkstančių grožio išsiilgusių žmonių. Tiek lankytojų dvare laukiama ir šiandien.
