Mintį, kad reikėtų išviešinti asmenis, kuriems Seime išduodami vienkartiniai leidimai, S.Muravjovas išdėstė kalbėdamas apie lobistus ir kitus asmenis, siekiančius paveikti sprendimus.
„Matome tik dešimtadalį žmonių, kurie siekia daryti įtaką mūsų sprendimų priėmėjams. Galbūt matome tik nedidelę dalį visų susitikimų, kurie vyksta tarp politikų ir suinteresuotų grupių atstovų. Mano akimis, labai svarbu padaryti taip, kad matytumėm kuo daugiau įtaką siekiančią daryti asmenų“, – 15min komentavo nevyriausybinės organizacijos atstovas.
O skaidrumo, pasak jo, būtų daugiau, jei informacija apie išduodamus vienkartinius leidimus norintiems patekti į Seimą taptų vieša.
„Šiuo metu šios informacijos, kaip suprantu, neturi net pati Seimo kanceliarija. Tai būtina keisti“, – tikino S.Muravjovas.
„Antra, šiuos duomenis reikėtų saugoti ilgiau nei vienerius metus. Manau, juos reikėtų saugoti bent trejus metus tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų, reikalui esant, tinkamai vykdyti tyrimus, susijusius su galimai neteisėta lobistine veikla“, – pridūrė jis.
Tie patys principai ir kitoms institucijoms
Net ir išviešinus daugiau duomenų, nevyriausybininko įsitikinimu, apie visus politikų ir suinteresuotų asmenų susitikimus bei pokalbius nežinosime, bet, anot jo, to ir nereikia.
„Aišku, mes visų susitikimų nepamatysime. Be to, nemanau, kad turime to siekti. Bet norime įtvirtinti nuostatą, kad apie oficialius susitikimus, susitikimus su interesų grupių atstovais, susitikimus, kurių metu buvo svarstyti teisės aktai arba buvo kalbėta apie kokį nors teisės aktą, turime žinoti.
Kuo daugiau tokių susitikimų yra paskelbta, tuo yra geriau, nes geras politikas yra skaidrus ir atskaitingas“, – teigė S.Muravjovas.
Paklaustas, o gal vertėtų skelbti informaciją ne tik apie tuos, kurie gali įeiti į Seimą, bet ir apie patenkančius į prezidentūrą ar atskiras ministerijas, „Transparency International“ atstovas su tuo sutiko.
Turime taikyti tą pačią logiką ir ministerijoms, ir visoms kitoms viešojo sektoriaus institucijoms – prezidentūrai ar savivaldybėms.
„Turime taikyti tą pačią logiką ir ministerijoms, ir visoms kitoms viešojo sektoriaus institucijoms – prezidentūrai ar savivaldybėms. Juk savivaldybių tarybose, administracijose yra priiminėjami mūsų kišenei labai brangiai kainuojantys sprendimai. Turime žinoti, kas vyksta ten“, – pažymėjo jis.
751 ilgalaikis leidimas
15min kreipėsi į Seimo kanceliariją ir pasidomėjo, koks skaičius asmenų šiuo metu turi ilgalaikius leidimus, kad galėtų patekti į parlamentą, ir kiek per metus išduota vienkartinių leidimų.
Spaudos biuro Seime vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė nurodė, jog ilgalaikius leidimus turi 751 asmuo.
„163 asmenims išduoti ilgalaikiai leidimai pagal Seimo valdybos nustatytą tvarką (galioja metus), 71 visuomeniniam Seimo narių konsultantui išduoti ilgalaikiai leidimai (galioja iki kadencijos pabaigos), 212 valstybės tarnautojų yra aktyvuoti jų pažymėjimai, kad galėtų patekti į Seimo rūmus (galioja metus), 305 Nepriklausomybės gynėjai turi specialias korteles (išduodama neterminuotai)“, – vardijo ji.
Ilgalaikius leidimus įeiti į Seimą gali gauti Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių padėjėjai, asmenys, nuolat kviečiami dalyvauti įvairiuose Seimo posėdžiuose, lobistai, partijų vadovai, žiniasklaidos atstovai, kiti asmenys.
Daugiau kaip 4 tūkst. vienkartinių leidimų
Vienkartiniai leidimai išduodami juos užsakius iš anksto, dėl jų išdavimo sprendžia Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT).
Tad dėl šių išduotų leidimų statistikos Seimo kanceliarija pasiūlė kreiptis į ją.
VAT nurodė, jog šiai metais išdavė daugiau kaip 4 tūkst. vienos dienos leidimų į Seimą.
Buvo išduoti 4 675 lankytojų leidimai.
„Seimo rūmuose, laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-28, buvo išduoti 4 675 lankytojų leidimai“, – atsakyme 15min teigė VAT direktorius Rymantas Mockevičius.
Pasak jo, informacija apie išduotus leidimus duomenų bazėje saugoma metus, vėliau duomenys automatiškai ištrinami.
Sieks darbotvarkių viešumo
Su tuo, kad vieša informacija apie politikų susitikimus į teisėkūros procesą įneštų daugiau skaidrumo, sutinka ir Seimo pirmininkė, teigė jos atstovė spaudai Ilona Petrovė.
Ji pažymėjo, kad V.Čmilytė-Nielsen apie tai kalbėjosi ir su S.Muravjovu:
„Tokia priemonė kaip viešas informacijos skelbimas, kam išduodami leidimai, svarstytina, bet dėl praktinio įgyvendinimo ir efektyvumo yra klausimų (pavyzdžiui, vaikų ekskursijų, renginių dalyvių asmeniniai duomenys ir kt.), kurie kelia diskusijų.“
Dėl praktinio įgyvendinimo ir efektyvumo yra klausimų.
Seime, I.Petrovės teigimu, svarstomos kitos priemonės bei galimybės, kad skaidrumo rengiant teisės aktus būtų daugiau.
„Viena iš jų – viešai skelbti politikų darbotvarkes, kuriose būtų nurodyti visi susitikimai“, – pažymėjo ji.
„Seimo pirmininkė jau dabar viešai skelbia savo darbotvarkės detales. Taigi viskas priklauso nuo politiko sąmoningumo“, – pridūrė atstovė.
Skelbti savo darbotvarkes interneto svetainėse politikus įpareigoja Lobistinės veiklos įstatymas.
Tai jau dabar turi daryti prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Seimo, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai.
