Per lietų gyvena budėjimo režimu
Geležinio vilko g. 1A namo gyventojai lietaus bijo kaip velnias kryžiaus. Kaskart išgirdus prastas sinoptikų prognozes, jų butuose nustatomas budėjimo režimas.
Suprasti akimirksniu
- Geležinio vilko g. 1A daugiabučio požeminis garažas skęsta po kiekvienos didesnės liūties.
- Užliejamas ne tik garažas, bet ir lifto šachta, elektros skydinės, siurblinės.
- Liepos 28 d. registruota 80 avarinių iškvietimų, kai pamainos vidurkis yra 30 iškvietimų.
- Vien „Lietuvos draudimas“ atlygins liūties pridarytų nuostolių už 300 tūkst. eurų.
„Ketvirtadienį sėdėjau prie atdarų balkono durų ir ištiesęs ranką laukiau, kada pradės stipriau lyti. 15 val. paskambino sūnus, pranešė, jog nuo Vilniaus atslenka uraganas. Pas mus švietė saulė. Po 15 min. jau šokau į batus ir lėkiau į požeminį garažą gelbėti savo automobilio. Vandens ten jau buvo iki kelių“, – tai, kas pradėjus lyti vyksta šiame daugiabutyje, ėmė pasakoti jo gyventojas Vitoldas.
Gelbėjant automobilį iš skęstančio požeminio garažo, ėmė kristi dideli ledai.
„Susimąsčiau. Kas blogiau automobiliui: jog nuskęs ar bus sudaužytas? Vis dėlto vanduo pasirodė pavojingesnis. Kartą jau buvau paskandinęs taip savo mašiną. Už valymą sumokėjau 250 Lt. Ir nors ji buvo apdrausta, išmokos negavau. Neva buvo pranešta apie stichiją iš anksto – galėjau pasirūpinti jos saugumu. O tai namo garaže nesaugu?“, – piktinosi vyras.
Trims Vitoldo kaimynams šįkart pasisekė mažiau nei jam. Jie neteko savų automobilių. Šie, likę stovėti garaže, buvo užpilti iki lubų. Kiti buvo priversti atsisveikinti su dviračiais ar mopedais.
„Tačiau baisiausia, kad viską užpila: lifto šachtą, elektros skydines, siurblines. Gali bet ką papurtyti. Iš kanalizacijos vakar metrinis fontanas kilo. Į mūsų kiemą subėga vanduo iš visų aplinkinių gatvių – kaip į kokią duobę. Ir štai – ežeras. Reiktų nuolydį daryti, tačiau kas investuos tuos milijonus. Gaila buvo žiūrėti, kaip neįgali moteris apsemtoje gatvėje pargriuvo, negalėjo atsikelti. Murkdėsi tame vandenyje, kol kieme buvę vaikai nepakėlė“, – šokiruojančius faktus pasakojo Vitoldas.
Pasak vyro, didelė tikimybė, jog nuolat užpilamo namo pagrindai pradės „sėsti“. Kas norės čia pirkti butus?
Kalta miesto kanalizacija?
Namo rūsys dar ir kitą dieną po liūties skendėjo vandenyje. Užpilta vis dar buvo ir lifto šachta.
„Nors paimk ir duok plaktuku „Kauno vandenų“ vadovams per galvą. Jie dėl visko kalti. Miesto kanalizacija mūsų gatvėje yra sulaužyta. Problema žinoma 10 metų – tiek, kiek šis daugiabutis stovi. Darytas zondavimas. Paskelbtas konkursas. Surasta, kas tvarkys vamzdynus, bet galiausiai neatrado tam pinigų. Matyt, tik norėjo mus nuraminti. Neva, kažką daro. Vos tik užsitęsia lietus 7-8 min., taip ir skęstam“, – tikino Geležinio vilko g. 1A daugiabučio pirmininkas Andrius Černiauskas.
Pasak jo, problemos su lietaus kanalizacija kilo jau praėjus metams po to, kai jame apsigyveno žmonės. Paties pirmininko dvi mašinos nuskendo požeminiame garaže.
„Vanduo siekia tai kelius, tai „triusikus“. Nežinau, kaip vakar nesudegė viskas. Kaip po vandeniu siurbliai veikė. Tik pradeda lyti, lekiam visi traukt mašinų į gatvę. Tos trys, kurios vakar nuskendo, visos nedraustos. Nuostolis žmonėms. Kol nepaduos į teismą „Kauno vandenų“, tol nieko nebus. Kiek veiks viskas dabar mūsų name? Kiek pinigų išleisim? Štai garažo vartų apačia išlaužta. Įsivaizduokit, kokia srovė tekėjo“, – piktinosi pirmininkas.
Iš viso požeminiame garaže telpa 16 automobilių. Pastatyti dar 5 uždari boksai, kur telpa po dvi mašinas. Tikėtina, kad jų vartai taip pat sulaužyti. Du gyventojai žino jau, kad jų transportas buvo užlietas, vieno dar laukia staigmena. A.Černiausko teigimu, bus organizuojama talka.
Sulaukta 80 iškvietimų
Kaunas šiemet užliejamas jau trečią kartą. Tačiau tokio stipraus lietaus dar nebuvo. Eismas gatvėse buvo paralyžiuotas, išvažinėti žolynai, daugelis vairuotojų vandenyje neteko mašinų valstybinių numerių. Štai vien prie prekybos miestelio „Urmas“ iš balos jų buvo ištraukta daugiau nei 6.
Liepos 28 d. registruota 80 avarinių iškvietimų, kai pamainos vidurkis yra 30 iškvietimų.
„Buvo sulaukta virš 10 pranešimų dėl per liūtį pamestų valstybinių numerių. Taip pat keli pranešėjai informavo pareigūnus apie sudėtingas eismo sąlygas. Keli – apie pastebėtus apgadintus automobilius. Rastus valstybinius numerius galima atnešti į policiją. Keli jau taip padarė“, – informavo Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Tumelytė.
Gaisrininkai ne tik šalino ant automobilių, kelių užkritusius medžius, bet ir sėmė vandenį iš gyventojų namų rūsių. Štai liepos 28 d. 17.36 val. Kauno V.Krėvės pr. 106X pastate dėl vandens užliejimo sprogo šildymo katilas, rūko dūmai. Atvykus ugniagesiams, gaisro požymių nepastebėta, tačiau buvo užtvindytas rūsys. Vanduo hidroelevatoriaus pagalba išpumpuotas į lauką.
Vis dėlto, daugiausiai skambučių sulaukė „Kauno vandenų“ avarinė tarnyba. Liepos 28 d. registruota 80 avarinių iškvietimų, kai pamainos vidurkis yra 30 iškvietimų. Pasibaigus liūčiai, 34 iškvietimai buvo atšaukti.
Kalti statybininkai ir šiukšlintojai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, viena iš priežasčių, kodėl Kaunas „skendo“, – tai netvarkingos statybvietės.
„Kyla problemų su darbų rangovais, kurie neatsakingai prižiūri tvarką. Pvz., sunkvežimiai į gatvę išvažiuoja purvinais ratais. Vyks susitikimai su „Kauno vandenų“ vadovais dėl lietaus nuotekų sistemos peržiūrėjimo. Išsikviesime ir mieste darbus atliekančių įmonių vadovus. Su jais laukia rimtas pokalbis dėl šiukšlių, purvo, molio važiuojamojoje dalyje“, – patikino jis.
A.Pakalniškį papildė „Kauno vandenų“ technikos direktorius Vilius Burokas. Jo teigimu, gatvių patvinimo priežastis – ir šiukšlės: prasidėjus liūčiai, popieriumi, lapais ar nušienauta žole užsikemša lietaus nuotekų tinklo šulinių grotos.
„Štai ketvirtadienį V.Krėvės pr., Pramonės pr., Taikos pr. vandens srovė nušienauta žole ir medžių lapais užnešė lietaus nuotekų tinklo šulinių groteles. Avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į vietą ir jas nuvalius problema išspręsta per valandą“, – patikino jis.
Anot V.Buroko, nėra tokių gatvių, kurios nuolat patvintų, „karščiausių taškų“. Tai priklauso nuo liūties vietos ir iškritusio kritulių kiekio. Ir nors lietaus nuotekų tinklai, kaip ir šulinių grotos, yra profilaktiškai tikrinami, valomi, iškritus gausiam lietui nuotekų tinklai jo tiesiog nespėja surinkti.
„Tačiau šiandien matome, kad gatvės yra sausos, todėl galime tvirtinti, kad lietaus nuotekų tinklai veikia normaliai“, – tikino „Kauno vandenų“ atstovas.
Liūčių metu rezervuoja papildomas pajėgas
Kelininkus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius. O kaip liūtis avarinės tarnybos darbuotojus?
„Stebint orų prognozes bendrovėje visuomet rezervuojamos papildomos avarinės tarnybos darbuotojų pajėgos. Liūties metu dirba Miesto avarinė tarnyba, po liūties likviduojami jos padariniai. Vyksta gatvių valymas, nuvirtusių, pakibusių ant elektros laidų medžių šalinimas ir pan. Ketvirtadienio popietę Kaune dirbo keturios avarinės tarnybos brigados“, – paaiškino V.Burokas.
Užsiminus apie Geležinio vilko g. 1A namo gyventojų skundus, „Kauno vandenų“ atstovas pabrėžė, jog pirmiausiai atsakyti turėtų požeminės aikštelės valdytojas, turintis užtikrinti turto saugumą.
„Kad patalpų užtvindymo problemos būtų išvengta, patariame rūsiuose įsirengti savaime užsidarančias sklendes arba vožtuvus, kurie apsaugotų statinius nuo užtvindymo. Iškvietimų dėl nuosavų valdų ar daugiabučių rūsių „Kauno vandenys“ sulaukia labai retai, kadangi įmonė aptarnauja ir prižiūri lauko tinklus, vidaus tinklais rūpinasi kitos tarnybos“, – paaiškino V.Burokas.
Paklaustas, kokius nuostolius miestui sukėlė ketvirtadieninė liūtis, A.Pakalniškis atsakė, jog informacija apie nuostolius šiuo metu renkama ir vertinama.
Patirti nuostoliai sieks 300 000 eurų
Kaip 15min informavo Viktorija Katilienė, „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė, iki penktadienio 11 val. ryto buvo užregistruota per 120 pranešimų apie patirtą žalą tiek iš privačių, tiek iš juridinių klientų. Iš viso tikimąsi sulaukti apie 300 pranešimų.
„Prognozuojame, kad savo klientams atlyginsime nuostolių, patirtų dėl pro Kauną praslinkusios liūties, už maždaug 300 tūkst. eurų sumą“, – skaičius įvardijo V.Katilienė.
Dažniausiai kauniečiai praneša apie turtui padarytą žalą, pavyzdžiui, apie nuo žaibo iškrovos sugadintus elektros prietaisus, dėl liūties ar užsikimšus lietaus kanalizacijai apsemtas patalpas.
Tik apie 20 proc. Lietuvos vairuotojų turi įsigiję „Kasko“ draudimą. Butus apsidraudžia apie 24 proc., nuosavus namus – 52 proc.
„Turime užregistravę atvejį, kai lietaus vanduo apsėmė vieną serverių patalpą. Iš viso tikimės užregistruoti apie 200 žalos turtui atvejų, vidutinė patirta žala turėtų sudaryti apie 1,1 tūkst. eurų. Kalbant apie automobilius, tikimės sulaukti apie 100 pranešimų apie nuo liūties nukentėjusias transporto priemones.
Pagrindinės priežastys – kėbulo apgadinimai dėl krušos ir hidrosmūgiai į variklio vidų patekus vandeniui. Vidutinė žala transporto priemonėms turėtų sudaryti apie 800 eurų“, – informavo „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Šios įmonės duomenimis, tik apie 20 proc. Lietuvos vairuotojų turi įsigiję „Kasko“ draudimą. Butus apsidraudžia apie 24 proc., nuosavus namus – 52 proc.
