EPBO pristatė naują tyrimą apie socialines ir ekonomines rizikas, kurias gyventojai laiko svarbiausiomis, ir tai, kaip, žmonių nuomone, vyriausybės reaguoja į šį jų susirūpinimą. Praėjusiais metais 21 organizacijos valstybėje-narėje buvo atlikta apklausa, kurios metu to teirautasi 22 tūkstančių žmonių.
Apklausą EBPO atliko ir Lietuvoje. Ji atskleidė, kad trumpuoju laikotarpiu mūsų šalies gyventojai labiausiai susirūpinę dėl galimos ligos ar neįgalumo. Taip pat jie jaudinasi dėl to, kad sudurtų galą su galu. Tolimesnėje perspektyvoje Lietuvos gyventojams rūpi finansinis saugumas senatvėje.
Nerimauja dėl pensijų
Kaip parodė EBPO tyrimas, klausiami, kas jiems kelia susirūpinimą, 57 proc. mūsų šalies gyventojų ligos ar neįgalumo riziką nurodė kaip vieną iš trijų svarbiausių. Kitas dažniausiai minimas susirūpinimą keliantis dalykas, kurį nurodė 51 procentas apklaustųjų, yra finansiniai sunkumai.
Žvelgdami į kitą dešimtmetį, lietuviai yra labai susirūpinę dėl savo finansinio saugumo senatvėje. Kad tai yra viena iš trijų svarbiausių ilgojo laikotarpio rizikų, nurodė 81 procentas apklaustų šalies gyventojų. Pagal tai nusileidžiame tik Estijos gyventojams, kur nerimas dėl finansinių garantijų senatvėje yra kiek didesnis (dėl to susirūpinę 82 proc. gyventojų).
Atsižvelgiant į šiuos susirūpinimą keliančius dalykus, Lietuvos gyventojai nurodė, kad norėtų didesnių pensijų ir geresnės sveikatos priežiūros. Tai, kad politikos prioritetas turėtų būti didesnės pensijos, mano 71 procentas gyventojų, kad geresnė sveikatos priežiūra – 53 procentai apklaustų žmonių.
Sutiktų mokėti didesnius mokesčius
Taip pat, kaip parodė šis EBPO tyrimas, norėdami gauti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas ir didesnes pensijas, dauguma Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius.
53 procentai apklaustų žmonių nurodė, kad mokėtų papildomus 2 procentus mokesčių nuo savo pajamų ir socialinių įmokų tam, kad ateityje gautų didesnes pensijas.
38 procentai Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti papildomai už geresnes sveikatos priežiūros paslaugas.
Daugiau nei trečdalis apklaustų lietuvių norėtų, kad Vyriausybė užtikrintų labiau prieinamą vaikų priežiūrą. Net jei tam prireiktų mokėti didesnius mokesčius ar „apkarpyti“ kai kurias programas.
Nori didesnės valstybės paramos
Daugelis apklaustų gyventojų nurodė esantys skeptiški dėl galimybių esant reikalui naudotis išmokomis iš valstybės finansų ir dalyvauti politikos formavimo procese.
Tik 12 procentų žmonių nurodė manantys, kad prireikus gali laisvai pasinaudoti valstybės išmokomis (EBPO tyrimo šalių vidurkis – 20 procentų).
80 procentų Lietuvos gyventojų nurodė manantys, kad valdžia neatsižvelgia į jų nuomonę planuojant ir keičiant valstybės išmokas.
„Atsižvelgiant į šį susirūpinimą, dauguma lietuvių nori gauti didesnę paramą iš savo valdžios. 86 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad Vyriausybė turėtų labiau stengtis užtikrinti jų ekonominį ir socialinį saugumą“, – sakoma EBPO tyrime.
86 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad Vyriausybė turėtų labiau stengtis užtikrinti jų ekonominį ir socialinį saugumą.
Suprantamas rūpestis
Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio teigimu, Lietuvos gyventojų apklausoje minėti dalykai yra aktualūs ir kitų šalių žmonėms.
„Visur žmonėms yra toks pats pavojus: ar tu būtum vokietis, ar lietuvis, ar amerikietis. Vis tiek visi bijo ligos, neįgalumo. Reikėtų palyginti duomenis, bet turbūt tai yra greičiau universalūs, žmogiški rūpesčiai. Galbūt įvardija tuos dalykus, kurie sunkiausiai sprendžiami, sunkiausiai įveikiami.
Reikėtų lyginti vis dėlto su kitomis šalimis ir pažiūrėti, ar tikrai kitų šalių žmonės įvardija panašias rizikas. Galbūt kitų šalių žmonės mini ir kažkokias išorines rizikas, tarptautines, politines rizikas. Tačiau individualius žmogaus rūpesčius, manyčiau, kad įvardija ir kiti panašius. Reikėtų palyginti“, – kalbėjo jis.
Lietuvos gyventojų susirūpinimas dėl pajamų senatvėje, pasak T.Medaiskio, yra suprantamas.
„Senėjančioje visuomenėje vyresnių žmonių kartai sunkiau garantuoti orų pragyvenimo lygį. Bet aš nežiūriu į ateities pensijų sistemą labai pesimistiškai. Mes dabar skiriame senatvės apsaugai, iš viso socialinei apsaugai kur kas mažiau lėšų bendrojo vidaus produkto negu Europos Sąjungos šalių vidurkis – vos ne dvigubai mažiau. Todėl, manau, gal nebūsime amžinai, visą laiką tokie atsilikę su socialinės apsaugos, ypač apsaugos senatvėje, finansavimu.
Tas finansavimas šiek tiek didės, todėl ta socialinio draudimo pensija, apsauga, kylanti iš socialinio draudimo, galima tikėtis, kad ji, matyt, bus kukli, bet pakankama, kad jau neįsivaizduotumėme, kad čia jau bus visiškai blogai senatvėje“, – svarstė ekspertas.
Senėjančioje visuomenėje vyresnių žmonių kartai sunkiau garantuoti orų pragyvenimo lygį.
Kartu T.Medaiskis priminė, kad senatvei reikia taupyti ir patiems. Esą to mechanizmus galima rinktis įvairius. „Vis tiek taupyti reikia. Tas irgi padidintų saugumą senatvėje. Suprantamas rūpestis dėl pajamų senatvėje, bet vis dėlto nėra taip, kad ta senatvė būtų negarantuota, jeigu jau ne dosniame lygyje, tai bent pakankamame lygyje“, – mano jis.
