Turto civilinio konfiskavimo įstatymo siūlymai:
Suprasti akimirksniu
- Konfiskavimo institutas būtų taikomas didesnės nei 76 tūkst. eurų vertės turtui.
- Nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie anksčiau buvo įtariamaisiais kriminalinėse ar korupcijos bylose arba patekę į pareigūnų akiratį dėl sąsajų su nusikaltėliais.
- Priemonė galiotų ir tokio asmens artimiesiems, kuriems įtartinas turtas galėjo būti perleistas.
- Prieš konfiskaciją būtų atliekamas turto tyrimas.
- Tyrimas negalės būti už ilgesnį laikotarpį kaip 5 metai iki to turto įsigijimo.
- Pats konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų: pirma asmens prašoma pagrįsti turtą ir pajamas, jei tas nedaroma, būtų kreipiamasi į teismą dėl nepagrįsto turto konfiskavimo.
- Visus sprendimus dėl įpareigojimo pagrįsti turtą ir pajamas, konfiskavimo ar turto arešto priimtų teismas. Į teismą kreiptųsi prokuroras.
Trečiadienį NSGK posėdyje dalyvavusi STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė R.Kaziliūnaitė teigė, kad tarnyba turi kiek kitokį požiūrį į tai, kaip turėtų veikti šis institutas.
„Siūlome amnestijos laikotarpį – po įstatymo įsigaliojimo nustatyti tam tikrą laiko tarpą, per kurį visi asmenys deklaruoja savo turimą turtą, susimoka mokesčius. Ir tuomet tokiam asmeniui šitas įstatymas nebetaikomas. Amnestijos laikotarpiui pasibaigus, įstatymas taikomas visiems asmenims, kai yra turto ir pajamų neatitikimas, kuris paaiškėja bet kuriai institucijai vykdant savo veiklą. Nebus tada tokių atvejų, kai neaiški turto kilmė, todėl ir jo įsigijimo data neaiški“, – kalbėjo ji.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas suabejojo tokiu siūlymu, klausdamas, ar priėmę kyšių ar prikaupę pinigų už kontrabandą asmenys galėtų susimokėti mokesčius ir būti ramūs.
R.Kaziliūnaitė atsakė, kad net ir pasinaudojus amnestija baudžiamojo persekiojimo grėsmė žmogui išliktų. Tuo metu turto civilinio konfiskavimo požiūriu tai būtų tarsi brūkšnio nubraukimas.
„Tai padėtų pradėti gyventi kitoje sistemoje“, – paaiškino STT atstovė.
Jos teigimu, kartais geriau, kad asmuo savo noru pasitrauktų iš valstybės tarnybos, negu ilgai ir nuobodžiai su juo bylinėtis.
Komiteto narys Dainius Gaižauskas pritarė, kad valstybei visų nusikaltėlių pagauti neįmanoma: „Brūkšnio užbraukimas atneštų naudos, atsirastų apsivalymo etapas.“
Civilinio turto konfiskavimo institutą tyrinėjęs ir įstatymą rengusioje darbo grupėje dalyvavęs Lietuvos teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis posėdyje sakė, kad, jo nuomone, perspektyviau veiktų sistema, kai poveikio priemonės būtų siejamos su nusikaltimais, o ne konkrečiai negalimu pagrįsti pajamomis turtu.
„STT siūlo efektyvų tinklą su smulkiom akutėm, kuris pagautų viską. Europos Žmogaus Teisių Teisme sunku bus apsiginti, jei prisirišim prie turto, nes tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duona. Galime apsikrauti darbu – visus pagaunam, o kas su tais tyrimais dirbs?“ – klausė jis ir pabrėžė manantis, kad reikia orientuotis į stambias žuvis, susijusias su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
STT siūlo efektyvų tinklą su smulkiom akutėm, kuris pagautų viską.
Posėdyje pasigirdo nuomonių, kad, siejant poveikį tik su turtu, būtų pradėti gaudyti mėsininkai turguje. Tačiau STT atstovė pabrėžė, kad tarnyba nesiūlo mažinti negalimo pagrįsti turto ribos. „Nemanipuliuokime smulkiais prekeiviais“, – atsakė ji.
S.Bikelio teigimu, STT pasiūlymai būtų naudingi, jeigu turto konfiskavimas būtų taikomas tik valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, kaip tai yra Rumunijoje.
Verslo atstovas siūlo likti prie baudžiamosios teisės
Požiūrį į naujai ketinamą steigti turto konfiskavimo institutą trečiadienį NSGK posėdyje išdėstė ir Lietuvos verslo konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas.
„Vienareikšmiškai pritariam, kad jeigu žmogus nusikalto, padarė nusikaltimą, tai vienareikšmiškai įjunkime visus įmanomus mechanizmus ir šį naują mechanizmą, kuris būtų taikomas aiškiais atvejais“, – sakė jis.
K.Jankauskas aiškino, kad vien tik tai, kad verslininkui pareiškiami įtarimai, kartais atgraso investuotojus, kurie dažnai sustabdo bendradarbiavimą su juo.
„Dar išeina žinia, kad jo turtas konfiskuotas, tai palaukit, kur jo vaikai bus, kur šeima, kur čia viskas prasidės?“ – klausė jis.
Tad K.Jankauskas pakartojo, kad turto civilinis konfiskavimas gali būti taikomas, tačiau viską reikia įrodyti. „Ten, kur yra šitas mechanizmas, yra šimtai puslapių, detaliai aprašyta, kas kaip gali inicijuoti... Patikėkit. Lietuvoje dar yra tas mentalitetas nuo kolektyvinių sodų laikų, kai pas kaimyną pomidorai gerai auga ir jis neidavo klausti, ką tu darai, kad pas tave gerai auga, o darydavo, kad neaugtų“, – teigė verslo atstovas.
Jis leido suprasti apskritai nepritariantis naujo instituto įsteigimui, nes kartojo, kad nusikaltimus reikia įrodyti, tai yra: reikia taikyti Baudžiamąjį kodeksą.
Mokslininkas S.Bikelis trečiadienį NSGK nariams paprastai paaiškino, kam reikalingas turto civilinis konfiskavimas.
„Pavyzdžiui, lietuviškas pavyzdys – žmogus šešis kartus teisiamas už cigarečių kontrabandą, turto neturi, jo formaliai nebe sutuoktinė turi turto už 200 tūkstančių. Ką dabar turime daryti baudžiamąja tvarka – turime sekti paskui asmenį, kuris padarė nusikaltimą. Tas, kuris padarė nusikaltimą, turto neturi, o tas, kuris turi, nieko nusikalstamo nepadarė“, – kodėl kartais baudžiamoji teisė nepajėgi pasiekti tikslų, paaiškino jis.
S.Bikelio teigimu, turto civilinio konfiskavimo idėja yra sekti paskui turtą nesiejant su konkrečia kalte baudžiamosios teisės prasme.
Baudžiamasis kodeksas dabar numato bausmę už neteisėtą praturtėjimą ir turto slėpimą, tačiau, anot teisininko, baudžiamojoje teisėje įrodinėjimo slenkstis yra gerokai aukštesnis.
„Atsekti visą turto grandinę baudžiamosios teisės standartais yra pernelyg sunku“, – pabrėžė jis.
Seimo teisininkai suabejojo konstitucingumu
Įstatymų paketas Seimo priimtas svarstyti šių metų kovą. Seimo Teisės departamentas šiam projektui pateikė net 22 pastabas.
Departamentas išreiškė abejonę, ar siūlomas reglamentavimas pakankamas, kad nesudarytų prielaidų pažeisti Konstituciją, ar turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros leidžia turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengtų nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, kai institucijos priėmė nepagrįstus sprendimus.
Anot departamento, turto civilinio konfiskavimo proceso metu turto savininkas turi mažiau garantijų nei baudžiamajame procese (netaikoma nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo našta tenka pačiam turto savininkui, o ne valstybei).
Seimo teisininkams užkliuvo numatyta turto civilinio konfiskavimo taikymo sąlyga asmenims, kurie „buvo kaltinami ar nuteisti“ už tam tikrus sąrašo principu išvardintus nusikaltimus.
„Viena vertus, asmens kaltinimas tam tikro nusikaltimo padarymu, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, nereiškia asmens kaltės. Asmuo gali būti kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teismo nuosprendžiu išteisintas. Kita vertus, jeigu asmuo yra nuteisiamas dėl tam tikros nusikalstamos veikos padarymo, teismas turi diskrecijos teisę apkaltinamajame nuosprendyje kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Diskutuotina dėl turto civilinio konfiskavimo taikymo galimybės asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, kuriam baudžiamajame procese nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo“, – rašo teisininkai.
