„Čia yra tragedija“
Grėsmingą signalą pasiuntęs vyras (jo pavardė redakcijai žinoma) išsipasakoti nepanoro. Į jam adresuotą laišką klaipėdietis neatsakė. Pradėjus domėtis, ar iš tiesų statybinius kranus nuomojančioje įmonėje taip blogai, paaiškėjo, kad jau trečius metus ji neišlipa iš duobės, o atlygio už darbą nesulaukiantys žmonės baigia prarasti visas viltis kada nors atgauti jiems priklausančius pinigus.
Nevilties kupiną laišką redakcijai išsiuntęs vyriškis, kaip ir dar kelios dešimtys žmonių, buvo atleisti dar 2009 metais, tačiau jiems priklausęs darbo užmokestis, išeitinės kompensacijos ir pinigai už nepanaudotas atostogas neišmokėti iki šiol. Bendra skola darbininkams siekia 1 mln. 700 tūkst. Lt.
„Čia yra tragedija“, – padėtį apibūdino bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Barišauskienė.
Nebežinodama, kaip apginti beteisius žmones, šiandien ji sės rašyti skundų Seimo kontrolieriui bei socialinės apsaugos ir darbo ministrui. „Kreipsiuosi į visas instancijas, nors žinau, kad vargu, ar ko pasieksiu. Bet tegu bent žino jie, kas čia pas mus vyksta“, – teigė B.Barišauskienė.
Teisiniai žaidimai
Prieš dvejus metus, kai statybų pramonę buvo apėmęs sąstingis, bendrovę „Klaipėdos kranai“ užklupo finansinės bėdos. Užsakymų sparčiai mažėjo, tad greitai bendrovė pristigo lėšų ir algoms. Profesinė sąjunga, kuriai tuomet priklausė beveik pusė – apie pusantro šimto darbuotojų, matydama, kad jos nariai atlygio nesulaukia po tris ir daugiau mėnesių, ėmė reikalauti, kad įmonė skelbtų bankrotą. To paties prašė ir kreditoriai. Bendrovė iki šiol skolinga ne tik darbuotojams, bet ir bankams, „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai.
Siekdama išvengti bankroto, įmonė 2009 metų spalį paskelbė restruktūrizaciją. Jai vykstant, įmonei yra suteikiama laikina apsauga nuo kreditorių. Be to, negalima areštuoti tokios įmonės turto, iškelti bankroto bylos.
Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Iki šiol jau įvyko keturi teismo posėdžiai, tačiau pabaigos nematyti. Galiausiai nuspręsta pakeisti restruktūrizavimo administratorių. Kalbama, jog naująja administratore turėtų būti paskirta prieštaringai vertinama buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. 2005-ųjų gruodį ji pasitraukė iš pareigų, kai Vyriausybės sudaryta komisija ėmėsi tikrinti įtarimus dėl grubių pažeidimų. Nustatyta, kad mažiausiai pusšimtis detaliųjų planų, kuriuos tvirtino Neringos savivaldybė, neatitiko Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano. V.Lukošienės vadovaujama administracija tinkamai nevykdė statybų priežiūros, nors tai buvo viena pagrindinių jos funkcijų. 2009-aisiais V.Lukošienė ėmėsi naujos veiklos – tapo bankroto administratore.
Maldavimų neišgirdo
Nesulaukdami sau priklausančių pinigų, darbuotojai 2009 metų pavasarį kreipėsi į bendrovės vadovus. Jie pareikalavo išmokėti jiems algas už 2008 metų gruodį ir 2009 metų sausį, vasarį bei kovą.
„Reikalaujame, kad pradėtumėte mokėti mums darbo užmokestį nors dalimis, nes mes dirbome jūsų vadovaujamoje įmonėje, nuoširdžiai vykdėme visus jūsų nurodymus, dabar jau pusę metų negauname atlyginimo, šeimose susidarė sunki materialinė padėtis – auga skolos už būstą, nėra už ką nusipirkti būtiniausių maisto produktų. Todėl prašome jūsų, gerbiamas direktoriau, nereikalauti, kad dirbtume be užmokesčio“, – teigiama rašte, kurį pasirašė 22 darbuotojai. Tačiau ir šis prašymas liko be atsako.
Pernai rudenį įmonė buvo įpareigota pradėti atsiskaityti su buvusiais darbuotojais. Tačiau tai nepadaryta iki šiol. Vienai buvusiai darbuotojai bendrovė skolinga daugiau kaip 11 tūkst. Lt. „Ta moteris jau nebeturi vilties, jai sušlubavo sveikata, nebeatsiliepia į skambučius“, – sakė B.Barišauskienė.
Profsąjungos pirmininkė neabejojo, kad bankroto įmonės savininkai vengia ir delsia sąmoningai. „Juk dar yra turto – tebėra pastatas. Kai viską, kas liko, nustekens, neabejoju, jog leis paskelbti bankrotą“, – tikino B.Barišauskienė.
Grasinimai sukėlė šypseną
Buvusio pavaldinio laiške išsakyti grasinimai bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus Mindaugo Lisausko neišgąsdino. Nors laiške nurodoma, kad didžiausias kaltininkas yra vadovas, šiam vyriškio ketinimai nepasirodė rimti.
„Galėtų mane bent perspėti, kada ateis, kad spėčiau išpažintį atlikti“,– bandė ironizuoti M.Lisauskas. „Šaudyti, žinoma, nekrikščioniška. Aš galiu parašyti šimtus tokių laiškų įmonėms, kurios su manimi laiku neatsiskaito. Man tektų net ne šautuvą pasiimti, o porą kulkosvaidžių“.
Kiek surimtėjęs bendrovės vadovas pripažino, kad problemų yra, tačiau esą stengiamasi su darbuotojais atsiskaityti laiku. „Pas mus visi sulaukia supratimo“, – tikino M.Lisauskas.
Direktorius kartu su savo pavaduotoju yra ir bendrovės akcininkai. Trečiasis ir pagrindinis „Klaipėdos kranų“ akcininkas – garsus verslininkas ir politikas, Darbo partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Antanas Bosas. Praėjusios kadencijos Seime jis buvo turtingiausias. Tuo metu, kai viena iš jo valdomų bendrovių „Klaipėdos kranai“ ritosi žemyn, o darbuotojai ėmė skursti ir badauti, A.Boso deklaruotas turtas siekė 60 mln. Lt.
Tačiau be atlygio pusmetį dirbusių darbininkų jam siųstų pagalbos prašymų jis neišgirdo. Nieko gero nežadėjo ir dabar. „Sunki finansinė padėtis, kaip ir visoje Lietuvoje. Iki šiol dar įmonė nebankrutavo, taigi kada nors atsiskaitys, kai pagerės padėtis. Bet kada, negalime pasakyti. Gal kiek per vėlai žmonės buvo atleisti, vadovai vis galvojo, kad situacija pagerės“, – aiškino A.Bosas.
Bauda – 50 Lt
Nuo 2010 metų iki dabar Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius gavo 16 skundų iš AB „Klaipėdos kranai“ darbuotojų.
Šį pavasarį kreipėsi buvęs įmonės darbuotojas, su kuriuo buvo nutraukta sutartis ir neatsiskaityta. Skundas pasitvirtino, inspektoriai nubaudė įmonės vadovą 50 Lt bauda.
