Apžvelgus STT nuveiktus darbus galima pamanyti, kad ne už kalnų diena, kai tarnybos pradėtų ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius susilygins.
Šokiruojantys skaičiai
Kovo pabaigoje STT vadovu tapęs S.Urbanavičius neslepia, kad JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pavyzdžiu kurtos tarnybos, kurioje turėjo dirbti šviesiausi Lietuvos protai, geriausios dienos – praeityje.
„Iš pradžių ir kurį laiką, nemažai laiko, taip ir buvo. 2009 metais susilyginome (su kitomis institucijomis, – red. past.), o dabar daug kam ir pralošiame – prokuratūrai, netgi policijai, nekalbant apie Valstybės saugumo departamentą“, – „15min“ STT darbo rezultatus apibūdino naujasis tarnybos direktorius. Tačiau jis viliasi, kad padėtį pavyks pataisyti.
S.Urbanavičius į STT atėjo praėjusiųjų metų pradžioje, nuo praėjusio rudens buvo laikinuoju tarnybos vadovu. Iki tol jis dirbo Muitinės kriminalinėje tarnyboje.
Viliamasi, kad jam pavyks pakrutinti agentus bei tyrėjus labiau stengtis ir kartu pagerinti STT įvaizdį, nes pastaruoju metu tarnybai teko atlaikyti ne vieną smūgį.
Praėjusiųjų metų STT veiklos ataskaitoje pateikti skaičiai nedžiugina. Nurodoma, kad STT pernai baigė 124 tyrimus, 46 iš jų iškeliavo į teismus, tačiau didžioji dalis – 78 tyrimai (63 proc.) buvo nutraukti.
Ne geriau buvo ir 2011-aisiais: baigti 107 tyrimai, 45 iš jų buvo perduoti teismui, o daugiau nei pusė – 62 – nutraukti.
Pernai tarnyba pradėjo 92 ikiteisminius tyrimus, 38 proc. atvejų jie pradėti pagal gyventojų skundus, 62 proc. – STT pareigūnams patiems įtariant, kad gali vykti nusikaltimas.
Kai kurie tyrimai pradedami ir baigiami tais pačiais metais, o sudėtingesni gali trukti ir kelerius metus.
Praėjusiųjų metų STT ataskaitos rengėjai net parašė, kad nors ikiteisminio tyrimo nutraukimą visuomenė neretai vertina neigiamai, tarnyba su tokia nuomone nesutinka.
Dėl skaičių nesijaudina
Kaip „15min“ sakė S.Urbanavičius, ataskaitoje nurodyti skaičiai panašūs ne vienerius metus. „Bet mes norime ne pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių didinti, o atsižvelgti į bylų sudėtingumą. Savo veiklą orientuosime į didžiausią žalą darančių nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą“, – sakė jis.
Tarnybos direktorius pabrėžė nutrauktų ikiteisminių tyrimų nevertinantis kaip blogo rezultato. Anot jo, pagal nustatytą tvarką, gavus tam tikros informacijos, pradedamas ikiteisminis tyrimas jai patikrinti. Jeigu informacija nepasitvirtina, jis nutraukiamas, jeigu pasitvirtina – byla keliauja į teismą.
„Žiūrint, kaip vertini. Procentus, be abejo, mes analizuojame, pasitvirtinome veiklos efektyvumo kriterijus. Pagal juos vertiname, o ne pagal statistiką. Visų paklauskite, visi jums ir pasakys, kad pajėgų trūksta. Tačiau kokybę galima pasiekti su turimais resursais“, – tvirtino pašnekovas.
S.Urbanavičius apgailestavo, kad tarnyboje nemaža darbuotojų kaita: ją palieka patyrę žmonės, o į jų vietas priimami jauni. Taip yra dėl sumažinto biudžeto – STT negali pasiūlyti gerų atlyginimų.
Palyginti neįmanoma
Ikiteisminio tyrimo institucijų darbo efektyvumo palyginti neįmanoma, nes vienos pateikia duomenis apie ikiteisminius tyrimus, kitos – išaiškintas arba neišaiškintas nusikalstamas veikas. Vienas tyrimas gali būti pradėtas dėl kelių ar net keliasdešimt nusikalstamų veikų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė „15min“ pateikė duomenis, kad pernai institucija pradėjo 383 tyrimus, nutraukė 217, į teismą buvo perduotos 304 baudžiamosios bylos.
Informacijos apie policijos pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jų baigtį nėra. Skelbiama, kad pernai policija užregistravo beveik 70,8 tūkst. nusikalstamų veikų, iš kurių 35,6 tūkst. buvo išaiškintos. Beveik 2,9 tūkst. nusikaltimų buvo priskirti sunkių ir labai sunkių kategorijai, iš jų išaiškinti 2,2 tūkst.
Praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitoje teigiama, kad per 2012-uosius prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ištyrė 42,8 tūkst. nusikalstamų veikų, 20 proc. daugiau nei pernai ir daugiausiai nuo nepriklausomybės pradžios. Vienam prokurorui per metus vidutiniškai teko 68 ištirtos nusikalstamos veikos.
Anot ataskaitos, pernai teismai išteisino 405 asmenis, iš viso teismams buvo perduota daugiau kaip 22,5 tūkst. asmenų.
Auditoriai žėrė priekaištus
Nors ataskaitose padėtis piešiama gražiai, Valstybės kontrolė (VK), patikrinusi kaip vykdomi ikiteisminiai tyrimai, pernai gruodį institucijoms pažėrė daugybę priekaištų. Anot auditorių, kasmet pradedama apie 98 tūkst. ikiteisminių tyrimų ir apie 70 proc. jų baigiami einamaisiais metais.
Tačiau ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir jam vadovaujanti prokuratūra nesiėmė pakankamų priemonių, kad tyrimai būtų atlikti per trumpiausią laiką.
VK teigimu, kasmet daugėja dėl senaties nutraukiamų ikiteisminių tyrimų. Pavyzdžiui, 2008 metais suėjus senaties terminui nutraukti 2967 ikiteisminiai tyrimai, 2009 metais – 5672, 2010 metais – 5684, 2011 metais – 12 tūkst. 848, 2012 metų pirmąjį pusmetį – 8094.
2011-aisiais suėjus senaties terminui nutraukti ikiteisminiai tyrimai sudarė 30 proc. visų nutrauktų tyrimų. Auditorių manymu, tokie skaičiai rodo, kad prokurorai prastai kontroliuoja, kaip atliekami tyrimai.
VK aiškina, kad siūlymų dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo tobulinimo yra pateikęs Policijos departamentas, tačiau daugumai jų nepritarta. Prokuratūros auditoriams negalėjo pasakyti, kiek ikiteisminių tyrimų 2011-aisiais buvo baigta įstatyme numatytais terminais. Tuo metu STT auditoriams pateikė informaciją, kad nustatytu laiku buvo baigta apie pusę tyrimų.
Dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipė kontrolieriai – penktadalis tyrėjų neturi teisinio išsilavinimo. VK nustatė, kad ikiteisminius tyrimus vykdo pedagoginį, filologinį, kūno kultūros išsilavinimą turintys asmenys.
Įstatymai numato, kad prokuratūroje ar FNTT negali dirbti asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, tuo metu policijai tokia kartelė neiškelta.
Policijos departamento duomenimis, 72 proc. ikiteisminių tyrimų tyrėjų tokį išsilavinimą turi, policija žada siekti, kad iki 2016-ųjų jų skaičius išaugtų iki 80 proc., iki tol jiems organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai.
