Įstaigą likviduos, dėl turto – spręs
Apie tai, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausanti viešoji įstaiga Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai gali būti likviduota, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė prabilo pernai gruodžio pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje, teigdama, kad VRM peržiūrėjo pavaldžių įstaigų vykdomą veiklą ir nuspręsta atsisakyti penkių iš jų.
„Atsisakome VRM pavaldume esančių penkių įstaigų, dauguma jų gyvena iš komercinės veiklos, paslaugos daugiau orientuotos į plačią visuomenę, o ne pareigūnų poreikius“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Sausį patikslinta, kad tame pačiame sąraše atsidūrusios sanatorijos „Dainava“ ir „Pušynas“ atiteks Sveikatos apsaugos ministerijai, o rūmai – likviduoti, jų turtas perduotas Turto bankui.
Balandžio pabaigoje Vyriausybė pritarė, kad būtų likviduojamos dvi VRM pavaldžios viešosios įstaigos – Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai bei Bendrystės ir socialinių inovacijų centras.
„Įstaigų funkcijų peržiūra parodė, kad Kultūros, pramogų ir sporto rūmai iš visų vidaus reikalų ministrės valdymo srities įstaigų teikia mažiausiai paslaugų vidaus reikalų sistemai – 2021 metais nesudaryta nė viena sutartis sporto paslaugų ir kultūros srityse.
Įstaigos teikiamos sporto, kultūros, edukacinės paslaugos orientuotos tenkinti plačiosios visuomenės, bet ne vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir darbuotojų poreikius. Šią įstaigą numatoma likviduoti nuo šių metų spalio 1 dienos“, – teigiama prieš kelias dienas paskelbtame VRM pranešime spaudai.
Turto bankui nebeperduoda
Tačiau tame pranešime jau neužsimenama, kad rūmų pastatas atiteks Turto bankui. Pastarojo atstovai irgi patvirtina negavę „oficialaus kreipimosi dėl šios VšĮ valdomo valstybės turto perėmimo“.
Paklausus, koks likimas laukia visos teritorijos, VRM labai konkreti nebuvo.
„Papildomai informuojame, kad Kultūros, pramogų ir sporto rūmų pastatas šiuo etapu neperduodamas. Likvidavus viešąją įstaigą, dėl pastato kaip nenaudojamo perdavimo bus tariamasi kartu su Vyriausybe, ieškant geriausio sprendimo, labiausiai atliepiančio viešąjį interesą“, – toks buvo VRM atsakymas, paklausus, kas laukia rūmų turto ir ar gali dalis teritorijos atitekti Tuskulėnų rimties parkui.
Papildomai informuojame, kad Kultūros, pramogų ir sporto rūmų pastatas šiuo etapu neperduodamas.
Istorija – tragiška
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai atviresni. Jų teigimu, dalis šių kultūros rūmų teritorijos Tuskulėnų rimties parką domina neatsitiktinai.
Kaip teigiama centro komentare, Tuskulėnų dvaro teritorija turi skaudžią istoriją: „1994 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo užkasami 1944–1947 m. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudyti žmonės. Pagal SSRS karo tribunolo ir Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė įvykdyta 767 asmenims, dar 7 pasmerktieji mirė kalėjime nesulaukę jos įvykdymo.
Tarp nužudytųjų buvo 206 ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 43 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir 32 lenkų pogrindžio Armijos Krajovos kovotojai. Dalis nužudytųjų buvo kaltinami bendradarbiavimu su naciais bei dalyvavimu holokauste, kriminaliniais nusikaltimais civiliams Lietuvos gyventojams.
Nužudytieji yra 15 tautybių žmonės: 559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai (šios dienos duomenimis tarp nužudytųjų yra 49 lenkų tautybės asmenys), 38 vokiečiai, 32 baltarusiai, 18 latvių, 9 ukrainiečiai, 3 žydai, po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą.
1994–1996 ir 2003 m. buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo vykdomi archeologiniai tyrimai ir ekshumavimo darbai, kurių metu rastos 45 duobės su 724 žmonių palaikais. Vadovaujantis 1998 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 124 ir šio nutarimo 2005 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 809 nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė Tuskulėnų aukų atminimo įamžinimo komisiją (2009 m. pasibaigė Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos įgyvendinimas ir komisijos veikla buvo sustabdyta).
Jos siūlymu 2002 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 ir šio nutarimo nauja redakcija 2007 m. kovo 28 d. Nr. 322 buvo patvirtinta Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programa ir jos įgyvendinimo priemonės. Šios programos paskirtis – buvusio Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje įkurti Tuskulėnų rimties parką, kurio pagrindiniai akcentai būtų dvaro pastatai ir koplyčia-kolumbariumas, kurioje būtų tinkamai palaidoti 717 asmenų palaikai.“
Nužudytieji yra 15 tautybių žmonės: 559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, 38 vokiečiai, 32 baltarusiai, 18 latvių, 9 ukrainiečiai, 3 žydai, po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą.
Kaip teigiama komentare, 2021 m. baigtas Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso pastatuose muziejaus-edukacinio centro įkūrimas. Šame centre norima ne tik pateikti muziejaus lankytojams istorinius dokumentus, bet ir daryti jiems emocinį poveikį, todėl organizuojami teminiai renginiai, minėjimai ir t.t.
Tęs žmonių palaikų paieškas
Dar viena centro funkcija – tęsti Tuskulėnų dvaro teritorijoje ir jo prieigose užkastų 1944–1947 m. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudytų ir iš miesto pakraščių atvežtų žmonių palaikų paieškas.
„Apie jų užkasimą liudija archeologų ataskaitos bei istoriniai dokumentai. 2021 m. rudenį, Žirmūnų g. 1N sklype georadaru buvo patikrintas apie 3660 m2 dydžio plotas. Geofizikiniu tyrimo metodu identifikuotos 23 anomalijos, iš kurių aštuonios anomalijos interpretuojamos kaip galimos palaikų užkasimo vietos, trys su statinių liekanomis arba masinėmis palaikų užkasimo vietomis.
Apie tai liudija ir LSSR MGB A skyriaus viršininko papulkininkio P.Grišino 1952 m. birželio 23 d. pažyma apie priežastis, dėl kurių 1944 m. pasirinkta buvusio Tuskulėnų dvaro teritorija.
Taip pat minima, kad šio ūkio teritorijoje palaidota ne mažiau kaip 1 000 žmonių. Yra užfiksuotas ir liudijimas asmens, apie 1970 m. dirbusio prie VRM priklausančių Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų statybų“, – teigiama Genocido centro komentare.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas yra labai svarbus Lietuvos valstybei kaip istorinę atmintį reprezentuojantis objektas, kurio teritorija yra dirbtinai padalinta į dvi dalis ir klaidina lankytojus, sako centro specialistai: „Tuskulėnų rimties parkas, kaip rekreacinė erdvė, tapo vis labiau vilniečių ir miesto svečių lankoma vieta.
Visuomenei sunku suvokti, kad tokioje žudynes menančioje vietoje, šalia koplyčios-kolumbariumo, gali būti toks svetimkūnis. Apie šios teritorijos vientisumą liudija istorinė medžiaga.“
Visuomenei sunku suvokti, kad tokioje žudynes menančioje vietoje, šalia koplyčios-kolumbariumo, gali būti toks svetimkūnis.
Visas šis kompleksas ir tapo priežastimi kreiptis į VRM. „Susipažinus su aukščiau išvardytais faktais prašome rasti galimybę iškelti teniso kortus iš šios teritorijos ir teniso kortų žemės valdą perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad galima būtų ją prijungti prie Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso“, – tokiu raštu buvo kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją.
Galutinio atsakymo dėl šios teritorijos Genocido centras nėra gavęs, o iš preliminaraus nėra iki galo aišku, ar galima bus tik atlikti tyrimus, ar ir perimti sklypo dalį.
„Vidaus reikalų ministerija raštu informavo, kad supranta šių archeologinių tyrimų svarbą Lietuvos istorijai ir būtinybę nustatyti tikrus istorinius faktus. Įvertinus LGGRTC išdėstytą informaciją, neprieštaraujama, kad teniso kortų vietoje ar kitose aplink pastatą esančiose teritorijose būtų atliekami reikalingi archeologiniai tyrimai“, – taip buvo parašyta VRM aiškinamajame rašte.