„Atsakymai neabejotinai nepatenkino, nes disidentas sėdi kalėjime, jam gresia septyneri metai, o mūsų ministras atsisėdęs tribūnoje šypsosi ir, švelniai tariant, siuntinėja ką kur nori. Mes po šitų atsakymų susirinksime opozicinių frakcijų atstovai ir nuo opozicinių frakcijų kreipsimės į valdančiąją Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų frakciją, ar jie mano, kad šitie ministrai toliau gali eiti pareigas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V.Mazuronis.
Pasak frakcijos seniūno, interpeliaciją „tvarkiečiai“ inicijuos tik tuo atveju, jei užsitikrins pakankamą balsų skaičių – pareikšti ministrui nepasitikėjimą gali ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
„Mes kviesime pozicijoje esančias partijas paremti interpeliaciją, o jei matysime, kad neturime pakankamai jėgų, tuščiai oro nedrebinsime. Tai reikštų, kad valdantieji viena kalba, o kita daro. Dabar mes paklausime tiesiai – ar jus tenkina ministrai, ar ne. Mūsų netenkina, o jei jus tenkina, tiesiai pasakykite, kad jūs neremiate opozicijos Baltarusijoj, šnekaet viena, darote kita“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių gali pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus. Ministrui pateikus atsakymus, interpeliacija svarstoma Seime ir parlamentas balsuoja, ar pritaria ministro atsakymams.
Mes kviesime pozicijoje esančias partijas paremti interpeliaciją, o jei matysime, kad neturime pakankamai jėgų, tuščiai oro nedrebinsime.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą, ministras turi atsistatydinti.
Antradienį Seime atsakydami į opozicijos klausimus dėl žmogus teisių gynėjo A.Beliacko duomenų perdavimo Baltarusijai Lietuvos teisingumo ir užsienio reikalų ministrai kaltininkų ieškoti siūlė Baltarusijoje.
„Vasario 2 dieną Baltarusijos teisingumo institucijos apgaulingai pasinaudojo kone dvidešimtmete teisinio bendradarbiavimo praktika ir įprastas teisinis klausimas buvo paverstas analogiško precedento neturinčiu akibrokštu. Mano giliu įsitikinimu, politinę atsakomybę už patį išpuolį turėtų prisiimti ne auka, o pažeidėjas, ir jis yra Baltarusijos valdžios institucijose“, – sakė užsienio reikalų ministras A.Ažubalis.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė apgailestaujantis, kad Lietuvos perduoti duomenys tapo pagrindu Baltarusijos režimui sulaikyti žmogaus teisių gynėją, tačiau tuo pačiu tvirtino, jog Lietuvos pusė buvo apgauta.
„Mechanizmas, kuris turėtų pasitarnauti teroristams ir nusikaltėliams gaudyti, tapo pretekstu suimti vieną iš opozicijos veikėjų, ir didžiausia atsakomybė tenka operacijos sumanytojams, kurie yra ne mūsų valstybėje“, – sakė R.Šimašius ir pridūrė, kad nuo 1992 metų vykstantis teisinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos padėjo užkirsti kelią daugeliui nusikaltimų.
Jis teisinosi, kad A.Beliackio atvejis nebuvo įvertintas kaip išskirtinis ir dėl tokių prašymų gausos. „Per metus ministerija tenkina apie 5 tūkstančius teisinės pagalbos prašymų, ir dešimtadalis jų – iš Baltarusijos“, – sakė R.Šimašius.
„Tai yra rutina, ir vykdant ją ponas A.Beliackis nebuvo identifikuotas kaip išskirtinė asmenybė, dėl to šiandien galim tik apgailestauti. Iki 2011 metų birželio nebuvo jokio signalo, kad sutartis būtų vykdoma netinkamai“, – kalbėjo ministras.
Rugpjūčio pradžioje žmogaus teisių aktyvistas A.Beliackis buvo suimtas Minske ir apkaltintas mokesčių slėpimu. Netrukus paskelbta, kad įtarimus dėl finansinių nusikaltimų Baltarusijos teisėsauga pagrindė iš Lietuvos gauta medžiaga.
Ministrus paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis Baltarusijai buvo suteikti duomenys apie žinomo žmogaus teisių gynėjo Lietuvoje turimą banko sąskaitą, antradienį į Seimą pakvietė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
Duomenis apie A.Beliackį Minskui perdavė ir Lenkija. Atsakydamas į Seimo narių klausimus teisingumo ministras R.Šimašius tvirtino, jog nėra pagrindo teigti, jog pagrindu suimti žmogaus teisių gynėją tapo būtent iš Lietuvos gauta informacija.
