Trečiadienį atlikta 40 kratų
Iš viso trečiadienį atlikta apie 40 kratų ir dokumentų poėmių bendrovėse ir vienuolikos su galimai nusikalstama veika susijusių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose.
STT pareigūnai kartu su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiais prokurorais aiškinasi Vidaus reikalų ministerijos 2013–2014 m. daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkurso organizavimo aplinkybes. Tuo metu ministerijai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos deleguotas Dailis Alfonsas Barakauskas.
Įtariama, kad įmonės, laimėjusios šį pirkimą, vadovai iš anksto sutarė su tam tikrais asmenimis, kad laimėjimo atveju vėliau už tai bus atsilyginama. Šiuo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės už suteiktas neteisėtas paslaugas atsilygindavo – sumokėdavo už partijai „Tvarka ir teisingumas“, su kuria yra susiję minėti asmenys, kitų bendrovių ir privačių asmenų suteiktas paslaugas.
„Tai anksčiau pradėto tyrimo tąsa. Kol kas dar vyksta kratos ir poėmiai, kokie įtarimai ir bus koks įtariamųjų skaičius, paaiškės vėliau“, – BNS sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.
S.Skverneliui daug pirkimų IT srityje pasirodė įtartini
Dar gruodį 15min.lt tiesioginėje konferencijoje lankęsis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis užsiminė, kad STT vykdomas tyrimas dėl viešųjų pirkimų ministerijoje gali turėti tęsinį.
Ministras tuomet pasidalijo abejonėmis, kad neskaidrūs galėjo būti konkursai, kuriuose VRM pirko įvairią kompiuterinę techniką.
„Įtarimų yra, kad tose srityse yra paprastai problemos. Mes tą irgi matome, kada dalyvauja tos pačios firmos visur ir tie patys nugalėtojai yra. Pastebėjome, kad tęstiniuose konkursuose laimi brangiausią kainą pasiūlęs ir penktą vietą užėmęs tiekėjas, o galėjo laimėti tas, kuris mažiausią kainą pasiūlė, nors įranga visus reikalavimus atitinka. Tokių klausimų tikrai yra“, – tuomet sakė ministras.
Trečiadienį S.Skvernelis 15min.lt patvirtino, kad STT aiškinasi VRM vykdytus viešuosius kompiuterinės technikos pirkimus. Pasak jo, kratos buvo atliktos dviejų ministerijos darbuotojų darbo vietose.
„Pagal tai, kur buvo daromos kratos ministerijoje, tai susiję su IT dalimi. Jos buvo atliktos padaliniuose, kurie susiję su kompiuterinės technikos pirkimais. Kokiais konkrečiai, nenoriu atsakyti, nes tai prokuroro reikalas. Yra du darbuotojai, pas kuriuos buvo atliktos kratos. Tai aukšto rango darbuotojai“, – sakė S.Skvernelis.
Jo tikinimu, jei šie darbuotojai nebus nušalinti nuo darbo ministerijoje ikiteisminio tyrimo metu, tai, jei matys pagrindo, padarys pati ministerija.
„Eina kalba ne apie politinio pasitikėjimo žmones“, – pažymėjo jis.
A.Petkus nesupranta, kam STT prireikė ateiti darsyk
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingasis sekretorius Almantas Petkus sako nesuprantantis, kodėl Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) trečiadienį prireikė papildomų dokumentų partijos būstinėje ir kitose vietose.
Jis BNS tvirtino, kad STT agentai trečiadienį iš partijos būstinės išsinešė šešis segtuvus su 2013-2014 metų partijos dokumentais – sąskaitomis bei sutartimis su tiekėjais.
„Taip, poėmiai buvo – atėjo agentai į būstinę ir pasiėmė kai kuriuos buhalterinius dokumentus, kuriuos jiems atrodė, kad reikėjo pasiimti. (...) Keistai tai vertinu, nes nieko, ko negalėjo pasiimti (per ankstesnę kratą) neėmė, nieko kažko ypatingo neieškojo. Visos galimybės buvo suteiktos kratos metu pasiimti – nežinau, kodėl tada neėmė agentai“, – sakė A.Petkus.
Pasak jo, būstinėje trečiadienį buvo atlikta ne krata, o „dokumentų poėmis“. Jis teigė neturintis informacijos, kas yra STT minimi asmenys, kurių gyvenamosiose ir darbo vietose trečiadienį atliktos kratos, taip pat ar jie yra partijos nariai.
V.Mazuronis: nesu nieko panašaus pastebėjęs
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas ir vienas vadovų Kęstas Komskis telefonais kol kas nepasiekiami.
Partijos vadovybei oponuojantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis 15min.lt sakė, kad nepaisant to, jog jis STT nurodomu laiku buvo partijos pirmasis vicepirmininkas, jis nieko nežinojo apie tai, kad „Tvarka ir teisingumas“ galėjo turėti juodąją buhalteriją.
„Tikrai negaliu kažko komentuoti, nes niekada nebuvau atsakingas už partijos finansus, o juos tvarko pirmininkas ir atsakingasis sekretorius. O kad kas nors būtų, kaip jūs sakote, nesu pastebėjęs ir tokios informacijos neturiu“, – teigė jis.
Pernai spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su STT atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų. Tada iš viso buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamiamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų.
Ikiteisminiame tyrime įtarimai jau pateikti penkiems asmenims – Algimantui Juocevičiui, Ervinui Raistenskiui, Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui ir Peisachui Kačerginskiui.
Dar vienu įtariamuoju gali tapti Seimo narys Rimas Ručys – prokurorai įtaria, kad šis „tvarkietis“veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais A. Juocevičiumi ir E.Raistenskiu, 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.
D.Valys neseniai kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti „tvarkietį“ baudžiamojon atsakomybėn, leisti jį suimti ar kitaip suvaržyto jo laisvę.
Baudžiamoji atsakomybė gresia ir partijai
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta prekyba poveikiu (226 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kai asmuo už kyšį, pasinaudodamas savo įtaka, pažada paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.
Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tiek kyšį duodantis, tiek kyšį imantis asmuo. Be to, nusikalstamu veikimu laikomas ne tik faktinis kyšio perdavimas ar priėmimas, bet ir provokavimas, reikalavimas, susitarimas, pasiūlymas, pažadėjimas duoti ar priimti kyšį.
Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 9 420 eurų vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Tas, kas pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 9 420 vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
STT pabrėžia, kad už prekybą poveikiu baudžiamoji atsakomybė nustatyta ir juridiniam asmeniui.
STT Vilniaus valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
