Aštriausiai partijos lyderį kritikuoja Seimo narys, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis, pats minėtas tarp kandidatų į vidaus reikalų ministrus ir turėjęs premjero Algirdo Butkevičiaus paramą. Dar trečiadienio vakarą jis feisbuke emocingai reagavo į naujo ministro paskyrimą ir sprendimą kandidatu į Vilniaus merus kelti įtariamąjį korupcijos byloje, prodiuserį Rolandą Skaisgirį.
Aišku, kad ministrą paskyrė ne tik be partijos žinios, bet ir be partijos pirmininko žinios, – teigė A.Mazuronis.
„Nesutinku tik su vienu, kad valdybos nariai, kurie rinkosi aptarti ministro kandidatūros buvo klounai. Klounas tame posėdyje buvo, bet tik vienas ir šį kartą jau ilgam...“ – pareiškė jis, dalindamasis 15min.lt redaktoriaus pirmojo pavaduotojo Raimundo Celencevičiaus komentaru.
Ketvirtadienį A.Mazuronis jau buvo aprimęs, tačiau nuomonės, kad ministras buvo paskirtas ne tik be partijos, bet ir be partijos pirmininko R.Pakso žinios, neišsižadėjo.
„Aš nežinau, ar partija žinojo, kas bus teikiamas į ministrus. Aš nežinojau. Manau, niekas nežinojo. Jei 17 val. partijos valdyba renkasi kalbėtis apie ministrą, o 16.30 val. jau ministro skyrimo dekretas yra pasirašytas, tai reiškia, kad bent nuo ryto dekretas jau gulėjo prezidentūroje. O tuomet, matyt, aišku, kad ministrą paskyrė ne tik be partijos žinios, bet ir be partijos pirmininko žinios“, – sakė A.Mazuronis.
Tokios pat nuomonės laikosi ir A.Mazuronio tėvas, „Tvarkos ir teisingumo“ vicepirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
„Beje, ką tik paskirtas vidaus reikalų ministras S.Skvernelis. Žmogus žinomas, kompetentingas, profesionalas. Gal ir gerai. Įdomu, kodėl partijos valdyba, o gal ir pats pirmininkas apie tai sužinojo paskutiniai“, – trečiadienio vakarą feisbuke rašė V.Mazuronis.
Ir šis sprendimas, ir pozicija dėl mero rodo, kad partijos pirmininkas veikiamas neaiškių interesų ar grupuočių, o tikrai ne partijos interesų, – sakė A.Mazuronis.
Jei iš tiesų taip ir buvo, ir R.Paksas sutiko apsimetinėti, kad S.Skvernelį pasiūlė pats, pasak A.Mazuronio, tai rodo tik viena – partijos pirmininkas yra silpnas ir neatstovaujantis partijos interesams.
„Ir šis sprendimas, ir pozicija dėl mero rodo, kad partijos pirmininkas veikiamas neaiškių interesų ar grupuočių, o tikrai ne partijos interesų. (…) Jei mano valia būtų, aš jau senokai būčiau siekęs tokį pirmininką pakeisti. Deja, nematau, politinės valios ir minčių partijoje jį keisti“, – apgailestavo politikas.
Jis pripažino, kad dėl to, kad nemato pokyčių partijoje „Tvarka ir teisingumas“, pastaruoju metu vis dažiau pasvarsto galimybę keisti partiją. „Politika – toks žanras, kur negali daryti sprendimų remdamasis emocijomis. Viskas turi būti suplanuota. Tiesa ta, kad takoskyra tarp mano pozicijos ir partijos pirmininko vis didėja“, – pripažino A.Mazuronis.
Jo požiūris į partijos pirmininką daugiau nei kritiškas.
„R.Paksas sako, kad nė vienas frakcijos narys neprieštaravo jo sprendimui į Vilniaus merus kelti Skaisgirio kandidatūrą. Tikrai taip. Prieštarauti tokiam jo sprendimui prilygtų bandymui asmenybės susidvejinimu sergantį žmogų, kuris mano, kad jis Napoleonas, įtikinti, kad taip nėra... Paprasčiausiai beviltiška“, – trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ parašė A.Mazuronis.
R.Paksas: čia absoliuti netiesa
Pats partijos pirmininkas R.Paksas tvirtina, kad S.Skvernelio galimybes būti ministru įžvelgė jis pats, o ne premjeras ar prezidentė. Pirmą kartą su policijos generaliniu komisaru apie jo galimybę tapti ministru R.Paksas sakė kalbėjęsis praėjusį penktadienį, kitą dieną po Dailio Alfonso Barakausko atsistatydinimo.
Kalbėti apie primestą versiją būtų absoliuti netiesa. Jei jums reikia, kad aš prisiekčiau, kad sakau teisybę, tai aš tai galiu padaryti, – įtikinėjo R.Paksas.
„Praėjusį penktadienį aš susitikau su S.Skverneliu. Ilgai šnekėjomės. Protingas žmogus. Sakė, kad negali iškart atsakyti, bet mato, kad valstybei jo reikia. Sakė: „Duokit man pagalvoti“. Pagalvojo.
Po to kalbėjomės kitą savaitę. Jis sakė, kad yra susidėliojęs Policijos departamente veiksmus, ir programą, ir komandą, bet, jei jūs rekomenduojate, valstybei reikia, tai aš pasiryžęs. Po to susitikome su premjeru ir buvo dar vienas pokalbis su S.Skverneliu. Kalbėti apie primestą versiją būtų absoliuti netiesa. Jei jums reikia, kad aš prisiekčiau, kad sakau teisybę, tai aš tai galiu padaryti“, – dievagojosi R.Paksas.
Jo žodžius patvirtino ir S.Skvernelis. Telefonu 15min.lt jis ketvirtadienį sakė pirmą kartą pasiūlymą tapti ministru iš R.Pakso išgirdęs praėjusį penktadienį, tačiau policijos generalinis komisaras pripažino, kad labai konkrečiai „taip“ nebuvo pasakęs ir taip greitai prezidentės pasirašytas dekretas jį nustebino.
A.Mazuronis neįtiko tik R.Paksui
Niekam nebuvo paslaptis, kad R.Pakso kritikas A.Mazuronis pats buvo minimas kaip galimas partijos kandidatas į vidaus reikalų ministrus. Premjeras A.Butkevičius net teigė, kad jam A.Mazuronio kandidatūra į ministrus tinka ir patinka, tačiau R.Paksas pats nusprendė partijos kolegos nė nesiūlyti.
„Čia niekam ne paslaptis. Manęs nesiūlė, nes aš kalbu, ką galvoju, o ne tai, ką nori girdėti partijos pirmininkas. Tačiau S.Skvernelis, ko gero, R.Pakso taip pat nebus linkęs klausytis“, - svarstė A.Mazuronis.
Dar ketvirtadienį, jei atsimenate, mes turėjome partinį ministrą. Bet aš suprantu, kad valstybės reikalai yra svarbesni, – aiškino R.Paksas.
Pats R.Paksas tikino, kad S.Skvernelį pasirinko dėl patirties ir gebėjimo iškart pradėti dirbti, o A.Mazuroniui, pasak R.Pakso, dar reikia mokytis.
„Nesuprantu, kodėl reikia tokias istorijas vynioti, jei tai nieko bendra neturi su pasirinktu ministru. Aš labai nuoširdžiai paaiškinau, kad reikia kompetentingo, dirbančio, mąstančio, pažįstančio sritį žmogaus. Galbūt žmonės kiti, kurie pradėtų mokytis, gal... gal ateityje“, – dėstė R.Paksas, paklaustas, kodėl net nepateikė A.Mazuronio kandidatūros premjerui.
Partijos kolegų priekaištus dėl to, kad tiek į Vilniaus merus, tiek į ministrus siūlydamas ne partijos narius R.Paksas pamina partijos interesus ir nepaiso jos narių valios, „tvarkiečių“ pirmininkas atmeta: „Aš nesirenku iš šalies. Dar ketvirtadienį, jei atsimenate, mes turėjome partinį ministrą. Bet aš suprantu, kad valstybės reikalai, ministrų reikalai yra svarbesni, juos reikia spręsti. Be to, kas gali garantuoti, kad po kelių mėnesių jie abu (R.Skaisgirys ir S.Skvernelis – red. past.) nebus partiniai?“
S.Skvernelis 15min.lt kategoriškai paneigė, kad stos į „Tvarką ir teisingumą“ ir patikino norėsiantis likti nepartiniu ministru.
R.Paksas saugojo ne valstybę, o save
Politologas Tomas Janeliūnas tvirtina, kad R.Paksas pats siūlyti ministru S.Skvernelio greičiausiai nesugalvojo, tačiau sulaukė pasiūlymo iš prezidentūros ar premjero rinktis vieną iš dviejų – S.Skvernelį arba A.Mazuronį.
Todėl, T.Janeliūno teigimu, R.Paksas pasirinko verčiau ministru siūlyti nieko bendra su partija neturintį S.Skvernelį, nei sustiprinti savo politinio konkurento partijoje – A.Mazuronio – pozicijas.
„A.Mazuronis yra bene vienintelis, kuris drąsiai ir viešai nebijo išsakyti kritikos R.Paksui. Todėl natūralu, kad jis nepanoro partijos vidiniam konkurentui, gal net potencialiam konkurentui pakeisti partijos lyderį, suteikti didesnio politinio svorio. Tai daryti R.Paksą verčia politinis savisaugos instinktas“, – teigia politologas.
Tačiau šis sprendimas R.Paksui gali baigtis blogai. Pasak T.Janeliūno, nepartinio kandidato pasirinkimas ministru gali išplėsti A.Mazuronio rėmėjų gretas partijos viduje, jei ir kiti „tvarkiečiai“ pradės justi, kad R.Pakso vadovavimas trukdo partijai ir veda į stagnaciją.
„Jei partija nori vystytis, jai tikrai reikia kaitos. Nežinau, ar dabar partija gali skilti, nes kol kas mes matome tik vieno nario pasipiktinimą ir priekaištus. Ar A.Mazuronis turi komandą stipresnę partijos viduje, man nežinoma. Siekiant lyderio pozicijų jam pirmiausia reikia ieškoti paramos partijoje. Tai gal jis ir bando daryti, bet kol kas tokios paramos, kad jau galėtų mesti iššūkį R.Paksui, A.Mazuronis neturi. Jam reikia rinktis – ar bandyti ilgainiui tą paramą pelnyti, ar keisti partiją“, – aiškino politologas.
