„Kaip Vokietijos ambasadoriui, tai nėra mano darbas įsikišti į debatus tarp Lietuvos politikų (...) Tačiau galiu pasakyti Lietuvos visuomenei, ką Vokietija ir Lietuva daro kartu, įskaitant ir NATO šiaurės rytinio sparno stiprinimą“, – 15min teigė M.Sonnas.
Jo teigimu, šalys kartu ėmėsi veiksmų stiprinant NATO rytinį flangą, kas buvo nuspręsta praėjusiame Aljanso viršūnių susitikime Madride.
Taip pat, anot ambasadoriaus, Lietuva ir Vokietija įgyvendina kanclerio Olafo Scholzo bei prezidento Gitano Nausėdos susitarimą dėl Vokietijos dalinio dislokavimo.
„Mes vykdome šį susitarimą, žingsnis po žingsnio. Rekomenduoju paskaityti. Jeigu reikia, dar ir dar kartą. Jis paviešintas mūsų ambasados feisbuko puslapyje“, – kalbėjo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.
Diplomatas pabrėžė, kad nuo rugpjūčio Lietuvos gynyba rūpinasi 41-oji mechanizuotoji vokiečių karių brigada iš 1-osios tankų divizijos.
„Fiziškai ši brigada jau yra Lietuvoje (...) Paklauskite karybos ekspertų – brigada yra ten, kur yra vadavietė. Kviečiu visus Lietuvos politikus tai pripažinti“ , – tvirtino M.Sonnas.
„Brigadoje taip pat veikia kariai, jie treniruojasi šią savaitę su Lietuvos kolegomis“, – pridūrė jis.
Vokietija žada rotuoti karius
Pasak Vokietijos ambasadoriaus, jo šalis savo karius Lietuvoje žada nuolat rotuoti.
„Kariai brigadoje bus nuolat rotuojami, kad treniruotųsi. Su visa įranga, amunicija, kai tik tam bus paruošta infrastruktūra. Tai yra sėkmingas NATO priešakinių pajėgų bataliono pavyzdys – nuolatinė rotacija, nuolatinės pratybos, nuolatinė kovinė parengtis“, – tvirtino diplomatas.
Anot jo, ko nesiekiama, tai pastatyti „miegančio karinio miestelio“.
„Turiu pabrėžti, kad įvairios prielaidos, jog mano šalis nesilaiko įsipareigojimų, yra netiesa ir netgi užgaulios. Brigada nėra tirpi kava ir tai nėra kažkoks karių dislokavimas tam tikroje vietoje, tai – kompleksinė karinė sistema. Jai reikia laiko. Leiskime kariuomenėms su tuo susitvarkyti, nedarykime iš to politinės bokso kriaušės“, – kalbėjo M.Sonnas.
Už ką kritikuotas A.Anušauskas?
Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva siekia, kad šalyje dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO batalioną papildytų brigada. Šalies politikai siekia, kad brigada būtų dislokuota šalyje, o ne vien priskirta pačioje Vokietijoje.
Savaitgalį Rukloje susitikę Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrai teigė, kad brigada nebus dislokuojama šalyje nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.
Tai sukėlė kritikos bangą ne tik iš opozicijos, bet ir iš A.Anušausko bendražygių konservatorių – papildomų paaiškinimų pareikalavo partijos lyderis Gabrielius Landsbergis bei Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
