Pagrasino teismais
Į 15min redakciją kreipėsi Kauno Piliakalnio g. 9 gyventoja Indrė. Iniciatyvinės grupės, besiruošiančios jų daugiabutyje steigti bendriją, nare prisistačiusi moteris teigia susidūrusi su keblia situacija: daugiabutį valdantis „Būsto valdos“ darbuotojas L.Padriezas kaip įmanydamas trukdo jų planams. Vadybininkas ne tik grasina teismais, bet ir pasamdė vyrukus, kurie ragina namo gyventojus pasilikti „Būsto valdos“ globoje.
Iš 80-ties daugiabučio namo butų savininkų, bendrijos steigimui pritarė 46.
„Prie pat – Nemunas, tad norėtųsi gražios namo aplinkos. Kadangi „Būsto valdos“ vadybininkas savo pareigas atlieka nekokybiškai, neatsiliepia į gyventojų skambučius arba bendrauja arogantiškai, nutarėme įgyvendinti seną svajonę – steigti bendriją. Galutinį sprendimą priėmėme po to, kai pernai vasarą, prakiurus namo stogui, vanduo varvėjo per elektros skydinę, o „Būsto valda“ nieko nesiėmė“, – istoriją ėmė pasakoti Indrė.
Iš 80-ties daugiabučio namo butų savininkų bendrijos steigimui pritarė 46. Dar keturi butai priklauso savivaldybei. Apie daugumos pritarimą, surinktus parašus ir steigiamojo susirinkimo datą (vasario 18 dieną) iniciatyvinė grupė šių metų sausio 15 dieną pranešė „Būsto valdai“. Po kelių dienų Indrė sulaukė vadybininko L.Padriezo skambučio.
„Jis grasino teismais, nes pranešime apie steigiamąjį susirinkimą nenurodėme tikslaus laiko. Tačiau to padaryti įstatymas neliepia. Vienintelis imperatyvas – apie susirinkimą pranešti prieš 30 dienų. Dabar L.Padriezas nebeatsiliepia. Nors privalo. Juk mokame jam pinigus“, – teigė Indrė.
Nusamdė agituojančius vyrukus?
Kadangi Indrė jau anksčiau buvo girdėjusi skundų dėl vadybininko arogancijos ir nenoro bendrauti, ji nuvyko apie L.Padriezo elgesį pasikalbėti su „Būsto valdos“ direktoriumi. Tuomet, pasak jos, prasidėjo tikrasis cirkas.
Moters teigimu, sausio 19 dieną, kol ji kalbėjosi su direktoriumi, prie jų daugiabučio privažiavo šviesus automobilis. Iš jo išlipo du jauni vyrai, galvas apsigaubę gobtuvais, ir, pasiskirstę laiptines, į pašto dėžutes sumėtė lapelius.
„Specialiai pasirinko rytą, kuomet daugelis būna darbuose. Tačiau mūsų daugiabutyje gyvena nemažai pensininkų. Tad jie matė, kaip buvo vykdoma ši „akcija“. Nuėję patikrinti pašto dėžučių, gyventojai jose rado lapelius, neva tai kaimyno vardu agituojančius nesteigti bendrijos. Kaimyne, kuris tai suorganizavote, prašome atsiliepti. Nenorime tikėti, kad šį veiksmą, kuris būtų neteisėtas, atliko ne mūsų namo gyventojas?“ – šyptelėjo Indrė.
Anot moters, tokiais drastiškais metodais „Būsto valda“ bando savo rankose išlaikyti administruojamą namą, iš kurio gyventojų už suteiktas paslaugas gauna solidžią pinigų sumą. Štai už lapkritį sumokėta apie 800 eurų.
„Padriezas, kiek žinau, valdo 150 namų, tad įsivaizduokit, kiek iš viso pinigų susišluojama už administracinių paslaugų teikimą“, – patikino Indrė.
Apie agitacijas nieko nežino
Vadybininkas L.Padriezas į 15min žurnalistės skambučius neatsiliepė. O „Būsto valdos“ direktorius Nerijus Šarauskas patikino, apie į pašto dėžutes mėtomus lapelius nieko nežinantis. Anot jo, „Būsto valda“ yra skaidriai ir daug metų administravimo srityje dirbanti įmonė, Kauno mieste prižiūrinti daugiau kaip 800 daugiabučių.
„Iš minėto daugiabučio gyventojų raštiškų nusiskundimų dėl L.Padriezo nesu gavęs. Žodiškai skundėsi tik ponia Indrė, bet nusiskundimas buvo ne dėl jo dalykinių savybių, o dėl jo noro dalyvauti susirinkime“, – teigė N.Šarauskas.
Pasak jo, administratorius neprivalo dalyvauti susirinkime ir žinoti apie bendrijos steigimą. Indrė šiuo klausimu yra teisi. Tai – žmonių pasirinkimas.
Nusiskundimų dėl „Būsto valdos“ vadybos darbo, anot įmonės vadovo, pasitaiko ir tai – normalu. Juk bendrovė turi daugiau kaip 24 tūkst. klientų-gyventojų.
„Tiesa, „Būsto valda“ sulaukė keleto gyventojų skambučių, prašančių išlaikyti konfidencialumą ir kviečiančių dalyvauti susirinkime. Atrodo, jis – didelė paslaptis. Gal jo net nebus?“ – retorinį klausimą kėlė N.Šarauskas.
Nusiskundimų dėl „Būsto valdos“ vadybos darbo, anot jo, pasitaiko ir tai – normalu. Juk įmonė turi daugiau kaip 24 tūkst. klientų-gyventojų. O kiekvienas vadybininkas vidutiniškai valdo po 100 administruojamų daugiabučių namų.
Abejoja bendrijos steigimo tikslais
Vis dėlto, „Būsto valdos“ vadovas prisipažino, jog Piliakalnio g. 9 gyventojos Indrės tikslai steigti bendriją jam atrodo abejotini.
„Ši moteris 2015 metų rugsėjo 27 dieną jau organizavo susirinkimą dėl bendrijos steigimo, tačiau negavo žmonių palaikymo. Ponia Indrė teigė jau surinkusi didelę dalį parašų susirinkimo balsavimo protokole. Ar taip atstovauti žmonių valiai yra normalu? Kai renkami gyventojų parašai, o jie nežino, ant ko pasirašo?“ – klausė N.Šarauskas.
Pasak jo, susitikimo metu Indrė keliskart pabrėžė, jog ji ir jos vyras – pareigūnai.
Ar bendrijos steigimo iniciatorės tikslai tikrai sutampa su daugiabučio namo daugumos gyventojų tikslais?
„Gal šį metodą ji naudoja ir prieš gyventojus? Paprastai tokių susitikimų metu daugiausia dėmesio skiriame daugiabučiam namui. Aptariame tai, ką reikėtų daryti, norint pagerinti jo energetinį efektyvumą, bendrųjų konstrukcijų būklę. Tačiau ponia Indrė apie problemas nekalba, tik pabrėžia: „Mes susitvarkysime.“ Ar jos tikslai tikrai sutampa su daugiabučio namo daugumos gyventojų tikslais?“ – teiravosi „Būsto valdos“ vadovas.
Paklaustas, ar dažnai jų administruojamų daugiabučių gyventojai užsimano steigti bendrijas, N.Šarauskas patikslino, jog pernai tokių buvo trys. Tiesa, dvi įsisteigusios bendrijos pakartotinai sudarė sutartis su „Būsto valda“. Praėjusiais metais imta valdyti ir du naujus daugiabučius.
„Buvo ir keletas atvejų, kai nedideli daugiabučiai namai, kurie neturi bendrų laiptinių, šildosi autonominiu būdu, registravo jungtinę veiklą ir tvarkosi ūkio pagrindais“, – trečiąją administravimo formą įvardijo N.Šarauskas.
Su „Būsto valda“ – pigiau
Paprašytas išskirti „Būsto valdos“ administravimo privalumus, N.Šarauskas pabrėžė, jog steigiant bendriją, registruojamas juridinis vienetas, o tai reiškia, kad bendrija turi turėti savo buhalterinę apskaitą bei pirmininką, kuriam atitinkamai turi būti mokamas ir darbo užmokestis.
„Turėdami didelį skaičių administruojamų daugiabučių, galime suteikti paslaugą pigiau. Taip pat turime civilinės atsakomybės draudimus, kurie užtikrina, kad atsiradus žalai dėl bendrųjų konstrukcijų ar bendrųjų tinklų gedimų nuostoliai tretiesiems asmenims bus atlyginti, į avarijas bus sureaguota ir gedimai šalinami nedelsiant, o ne tuomet, kai gyventojai surinks lėšas“, – patikino jis.
Anot N.Šarausko, tokias paslaugas, kaip pastato techninė priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, teritorijų tvarkymas, liftų eksploatacija, „Būsto valda“ perka iš kitų kompanijų, kurios turi kompetentingus ir atestuotus specialistus, kokybiškai užtikrinančius teikiamą paslaugą. O perkant paslaugas dideliam skaičiui daugiabučių namų, „Būsto valda“ turi geresnes derybines pozicijas.
Įmonės vadovo teigimu, Piliakalnio g. 9 gyventojai už administravimą moka 0,0326 euro už 1 kv.m, t. y. 125 eurus per mėnesį. Kitos paslaugos, tokios kaip techninė priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, teritorijų tvarkymas yra teikiamos atestuotų konkurso būdu atrenkamų rangovų.
„Iškyla klausimas: ar tokios sumos užteks bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui apmokėti, apskaitos vedimui, darbui su skolininkais, civilinės atsakomybės draudimui bei kitoms išlaidoms padengti? Tikėtina, kad mokestis namo gyventojams didėtų. Bet mes gerbiame jų pasirinkimą“, – pabrėžė N.Šarauskas.
Pasak jo, dažnai pasitaiko atvejų, kai bendrijų pirmininkai piktybiškai arba dėl kompetencijos stokos iššvaisto bendrijos lėšas ar net prasiskolina. Kaip pavyzdį jis pateikė bendrijos „Papartis“ istoriją. Pirmininkei prisidarius skolų, vienam tiekėjui bendrija liko skolinga daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
