„Parduotuvės apsaugos darbuotojas neturi teisės tikrinti jokių jūsų asmens duomenų, tai yra galimybių paso. Galimybių pasas yra pagalbinė priemonė kovoje su pandemija ir neturi jokios juridinės galios. Jūs neturite teisės teikti savo duomenų bet kam, leisti skenuoti ar kopijuoti savo galimybių pasą.
Jūs turite pilną teisę prašyti apsauginio ar kito tikrinančio darbuotojo pažymėjimo, kad jis turi teisę dirbti su asmenų duomenis pagal įstatymą. Įmonė ar paslaugų tiekėjas neturi teisės be jūsų raštiško sutikimo kaupti jūsų duomenis ir naudoti rinkodarai ar statistikai“, – toks raginimas priešintis įsigaliojusiai tvarkai sklinda socialiniame tinkle „Facebook“ (kalba netaisyta).
Juo jau pasidalijo per 5 tūkst. interneto vartotojų.
Supykdė nauja tvarka
Nuo pirmadienio visos kontaktinės paslaugos, ūkinės veiklos ir renginiai nebėra prieinami galimybių paso neturintiems asmenims.
Šie nebegali patekti į didesnes nei 1,5 tūkst. kv. metrų ploto parduotuves ir prekybos centrus, grožio salonus, viešojo maitinimo įstaigas, renginius, sporto klubus, kino teatrus ir kitas pramogų vietas.
Tai sukėlė protestų bangą – kai kurie kovotojai prieš galimybių pasą ragina priešintis reikalavimui jį pateikti ir tvirtina, kad tokie reikalavimai – teisiškai perteklinė priemonė.
Skiepytis atsisakantys, imuniteto neįgiję ir testo neatlikę asmenys, vos išgirdę apie planuojamus pakeitimus, ragino boikotuoti didžiuosius prekybos centrus ir vietas, kuriose bus prašoma pateikti galimybių pasą.
Ekspertas: galimybių pasas – teisėta priemonė
Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas, prof. Darius Štitilis teigė, kad galimybių paso prekybos centrai ir kiti ūkio subjektai reikalauja teisėtai.
Profesoriaus teigimu, galimybių pasus tikrinančius darbuotojus tą daryti įpareigoja darbdaviai, o pastaruosius – valstybėje nustatyta tvarka.
„Bet kuris duomenų valdytojui, šiuo atveju – parduotuvei pavaldus asmuo, gali susipažinti su asmens duomenimis ar juos kitaip tvarkyti, jei duomenų valdytojas (konkreti parduotuvė) duoda nurodymus tuos duomenis tvarkyti. „Nurodymų davimas“ dažniausiai yra vidinis duomenų valdytojo (parduotuvės) reikalas.
Nurodymai gali būti duodami juos įtvirtinant pareiginiuose nuostatuose, atskirame įsakyme ar kitu būdu. Ar buvo duoti tinkami nurodymai apsaugos darbuotojui tvarkyti asmens duomenis, tokio nurodymo buvimą gali patikrinti kompetentinga institucija – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija“, – dėstė ekspertas.
Grindžia viešuoju interesu
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros lektoriaus Johano Baltrimo, socialiniuose tinkluose platinamoje manipuliacijoje naudojami argumentai apie neteisėtą asmens duomenų panaudojimą atrodo laužti iš piršto.
„Pagal tokią logiką parduotuvių kasininkai negalėtų tikrinti ir alkoholį ar tabaką perkančio asmens dokumento, peržiūrėdamas jo gimimo datą.
Apskritai galimybių paso duomenų tvarkymo teisėtumas pagrįstas BDAR 6 straipsnio sąlygomis, kurios tą leidžia, jei vykdoma teisinė prievolė, tai grindžiama viešuoju interesu ir kt.
Vyriausybė yra numačiusi, kad tikrinantys galimybių pasą asmenys gali tik peržiūrėti dokumentus, įrodančius, ar asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Peržiūrėtus duomenis draudžiama juos rinkti, saugoti ar kitaip tvarkyti (nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 5.2 p.).
Jei įstaigos nepiktnaudžiaus padėtimi ir naudos asmens duomenis tik patikrinimui, ar asmuo turi teisę į ją užeiti, pandemijos kontekste nusiskundimas, kad patikrą vykdantis asmuo sužinos lankytojo pavardę, atrodo kaip nepagrįstas kaprizas“, – vertino teisininkas.
Gali kreiptis į teismą
Teisės specialisto J.Baltrimo manymu, socialiniuose tinkluose skambantys raginimai reikalauti iš apsaugos darbuotojų ir kitų galimybių pasą tikrinančių asmenų pateikti pažymėjimus, kad jie turi teisę darbui su asmens duomenimis, nėra pagrįsti.
„Būtų smalsu išvysti tai tvirtinančių asmenų teisinius argumentus. Šiuo atveju galimybių paso patikrą numatančios specialiosios normos yra įtvirtintos minėtame Vyriausybės nutarime ir jose nenumatytas reikalavimas apsaugos darbuotojams turėti specialius pažymėjimus dėl GP tikrinimo.
Specialioji norma turi taikymo pirmenybę prieš bendrąją ir pagal Konstituciją jos teisėtumas preziumuojamas – ja privaloma vadovautis, kol teisme nepripažinta, kad specialioji norma (Vyriausybės patvirtintas reikalavimas) yra neteisėta.
Kiekvienas asmuo turi teisę savo interesus ginti teisme, šiuo atveju konstitucinę patikrą galėtų inicijuoti ir dėl GP skeptiški Seimo nariai, kurie turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – išaiškino J.Baltrimas.
Pažymėjimų rodyti neprivalo
MRU asmens duomenų ekspertas D.Štitilis akcentavo, kad darbdavys gali įgalioti asmenį tikrinti galimybių pasą nebūtinai tą patvirtindamas išduodamu pažymėjimu.
„Pažymėtina, kad teisės aktai specifiškai nereglamentuoja, koks darbuotojas gali prašyti galimybių paso – kaip jau minėta, savo darbuotojams tokią teisę suteikia pats darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojo funkcijas, ir tai yra vidinis darbdavio reikalas.
Kitaip tariant, duomenų valdytojo įgaliotas darbuotojas neturi pareigos kažkokiomis papildomomis priemonėmis įrodinėti interesantams (duomenų) subjektams, kad jis yra tinkamai įgaliotas tvarkyti asmens duomenis“, – išaiškino teisės specialistas.
Teiginiai apie draudimą kaupti asmens duomenis yra teisingi. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat pabrėžia, kad su galimybių pasu bus atliekama tik viena tvarkymo operacija – peržiūra, kitos asmens duomenų tvarkymo operacijos (rinkimas, saugojimas ir kt.) negalimos.
Pasitaikė pavienių incidentų
Pirmadienį apie pietus pasklido informacija apie konfliktą dėl galimybių paso, kurį Kauno „Akropolyje“ sukėlė rugsėjo mėnesį vykusių riaušių prie Seimo organizavimu įtariamas Antanas Kandrotas-Celofanas.
Kaip skelbia Kauno apskrities policija, 10:57 val. buvo gautas praeivio pranešimas, kad prie įėjimo į prekybos centrą „Akropolis“ konfliktuoja vyras.
Po kelių minučių, 10:59 val., gautas ir prekybos centro administracijos atstovų pranešimas apie viduje konfliktuojantį asmenį.
„Nuvykus pareigūnams asmuo rastas lauke, o prekė, kurios vyras atėjo į prekybos centrą atsiimti, jam buvo išnešta“, – paskelbė Kauno policijos atstovai.
Nepaisant smulkių incidentų, prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad pirmoji diena tikrinant galimybių pasus – sklandi.
15min kalbinta „Maxima“ atstovė žiniasklaidai Rima Aukštuolytė srauto pokyčių nesiryžo prognozuoti. Ji neatmetė galimybės, kad jis galėtų būti mažesnis nei įprastai, nes pirkėjai gali nueiti į mažesnę šio tinklo arba konkurentų parduotuvę.
„Maxima“ atstovė pridūrė, kad jau būta ir nusiskundimų. „Žmonės nėra labai patenkinti šiais ribojimais, todėl buvo ir nusiskundimų socialiniuose tinkluose, kartais gauname laiškų“, – pasakojo R.Aukštuolytė.
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ apsaugos vadovas Gintaras Alekna pirmadienį apie pietus žurnalistams komentavo, kad darbo diena prasidėjo sklandžiai, nors kelis pirkėjus, neturinčius galimybių paso, teko apgręžti.
„Pirma diena visiems iššūkis, tačiau darbo diena visai sklandžiai prasidėjo. Apsaugos darbuotojai dirba prie įėjimų, kontroliuoja galimybių pasus ir ES skaitmeninius sertifikatus.
Incidentų kol kas neturėjome. Taip, keli pirkėjai buvo be galimybių pasų, tiesiog jų paprašėme atvykti su galimybių pasu arba apsilankyti tose parduotuvėse, kuriose galimybių pasų nereikia", – žurnalistams sakė G.Alekna.
Prekybos tinkluose „Norfa“ srautų valdymo procesai taip pat vyksta sklandžiai, teigė įmonės atstovas spaudai Darius Ryliškis. Vis tik daryti plačių išankstinių išvadų jis nenorėjo, kadangi didžiausi srautai bus fiksuojami į pavakarę.
„Iš 152 parduotuvių 39-iose reikia tikrinti galimybių pasus arba atitinkamus dokumentus. Kol kas apibendrinimus daryti sudėtinga, nes pirmadienis, pirma dienos pusė yra ne tas laikas, kai daugiausia pirkėjų eina į parduotuves“, – sakė jis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
