Šį principą pritaikyti praktikoje nesudėtinga – naujos bendrovės registravimo nevaržo jokie įstatymai, pakanka turėti 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo. Tokia praktika ypač gaji statybų bei nekilnojamojo turto versle.
„Šis reiškinys tampa masiniu. Ypač statybose. Nors kartais tikrai akivaizdu, kad verslininkai sukčiauja, įrodyti tai itin sudėtinga“, – sakė skolų išieškojimo įmonės „Gelvora“ Komercijos direktorė Inga Žemaitienė.
Nebaudžiamumo faktą liudija statistika – nors pradėtos dešimtys ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo ir fiktyvaus bankroto, nė viena baudžiamoji byla taip ir nepasiekė teismo. Teisėsaugos nejudinami verslininkai naudojasi padėtimi.
„Šis reiškinys tampa masiniu. Ypač statybose. Nors kartais tikrai akivaizdu, kad verslininkai sukčiauja, įrodyti tai itin sudėtinga“, – sakė skolų išieškojimo įmonės „Gelvora“ Komercijos direktorė Inga Žemaitienė.
„Paprastai iš bankrutavusių įmonių į naujas persikelia ir direktoriai, ir personalas, o pavadinimas skiriasi keliomis raidėmis. Visgi, teisiškai tai jau nauja įmonė, tad jai senosios bendrovės skolų mokėti nereikia“, – apie schemos ypatumus pasakojo I.Žemaitienė.
Pasak pašnekovės, vienintelis būdas sutramdyti tokius machinatorius – viešumas.
Skolų išieškotojai ir spaudoje, ir internete skelbia skolininkų sąrašus bei naujas jų įsteigtas įmones, tačiau tai tik pristabdo, o ne sužlugdo nelegalią veiklą.
„Darbo tiek bankrotų administratoriams, tiek skolų išieškotojams šiemet tikrai netrūksta. Apie konkrečias įmones kalbėti sudėtinga, tai būtų neetiška“, – tikino bendrovės „Bankroto administravimas“ direktorius Aleksandras Pipiras. Anot pašnekovo, bankrutuojant įmonei labiausiai nukenčia darbuotojai ir kreditoriai – įmonės ar asmenys negalintys atgauti investuotų pinigų ar įsiskolinimų.
Skundų daugėja
Bankrutavusių verslovių bedarbiais palikti miestiečiai šiemet kaip niekada gausiai plūsta į Valstybinę darbo inspekciją, mat persivadinant įmonėms labai patogu dalimi darbuotojų atsikratyti. Kompensacijas tokiu atveju moka valstybė.
„Šiemt jau gavome 500 skundų, du kart daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Daugelis darbuotojų įtaria darbdavius nesąžiningumu“, – atskleidė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotoja Teresa Aksionova.
Darbuotojų nusiskundimų taikinyje – statybų bendrovės. Taip pat glaudžiai su statybomis susijusios pervežimo bei nekilnojamojo turto įmonės. Nemaža dalis jų neišmoka arba jau kelis mėnesius vėluoja išmokėti atlygį personalui.
„Bendrovės laiku sumoka tik Sodros mokesčius. Stebėtojams atrodo, kad ir atlygis mokamas laiku, todėl ilgą laiką atsakingoms institucijoms nekyla jokių įtarimų“, – dar vieną verslininkų gudravimo būdą atskleidė T.Aksionova.
Specialistė darbuotojams patarė nelaukti, kol kreditoriai darbdaviui iškels bankroto bylą ir patiems kreiptis į teismą. Tokiu atveju areštuojamas bendrovės turtas, tačiau darbuotojai gali įgyti pranašumo prieš kitus skolininkus.
Garantinis fondas
Vilties netekusiems žlungančių įstaigų darbuotojams ranką tiesia valstybė, pernai padengusi apie 70 proc. visų darbdavių įsiskolinimų.
Pasak pašnekovės, vienintelis būdas sutramdyti tokius machinatorius – viešumas.
„Garantinio fondo lėšos skiriamos bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, kurie gali būti iš bankrutavusios įmonės jau išėję ar vis dar oficialiai joje dirbti“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Burbaitė.
2008-aisiais darbuotojams iš valstybės kišenės išmokėti 18,2 mln. Lt. Vidutiniškai po 2,6 tūkst. Lt išmokas gavo apie 7 tūkst. darbo netekusių žmonių.
„Į fondą lėšos surenkamos iš įmonių mokesčių, privalomai įnešančių 0,2 proc. nuo visų išmokėtų atlyginimų, šių lėšų investavimo palūkanų bei kitų šaltinių“, – pasakojo L.Burbaitė.
Tikimasi, kad Garantinio fondo lėšų rezervo užteks ir šiemet, nors bankrotų skaičius auga kur kas sparčiau nei pernai.
