„Sveiki, kolegos, vakar vėlai vakare man diagnozavo tymus. Be komplikacijų. Redakcijoje vakar nebuvau, bet vis tiek, rūpindamasis jūsų sveikata, norėčiau, kad pasitikrintumėte – aš irgi turėjau du skiepus. Jaučiuosi gerai, sako, kad iki šios savaites pabaigos turėčiau pasveikti“, – tokia žinute su kolektyvu ketvirtadienio rytą pasisveikino kolega.
Vėliau jis pasakojo trečiadienio popietę staiga ėmęs karščiuoti – temperatūra pakilo iki 38,5 laipsnio. Vakare prasidėjo ir bėrimas.
Sveiki, kolegos, vakar vėlai vakare man diagnozavo tymus.
„Išsikviečiau greitąją. Atvažiavo, įvertino ir nuramino, kad greičiausiai ne tymai, tačiau vis tiek išvežė į Infekcinių ligų centrą Žvėryne. Ten priėmę gydytojai pagal bėrimą žandų srityje iš karto diagnozavo tymus. Paėmė kraują, bet tyrimo rezultatai bus aiškūs tik po savaitės“, – dėstė kolega.
Jis teigia esąs skiepytas dviem MMR vakcinos dozėmis. Galbūt todėl serga palyginti nesunkiai, iki bėrimo nejautė jokių virusui būdingų peršalimo simptomų – slogos ar kosulio.
Beje, sutapimas ar ne, bet kovo 29–31 dienomis kolega viešėjo Ukrainoje, kur per pastaruosius kelerius metus fiksuojamas tymų protrūkis, nuo 2017 metų registruota daugiau nei 90 tūkst. ligos atvejų.
Sąraše – virš 100 pavardžių
Žinoma, kad redakcijoje kilo suirutė. Redakcijos patalpa atvira – visi darbuotojai sėdi vienoje erdvėje su bendra vėdinimo sistema. Be to, esame draugiški, bendraujantys, nuolat prasilenkiame bendrose zonose – virtuvėje, koridoriuose, tualete. Skelbiama, kad tymų virusas labai lakus, todėl teoriškai galėjo užsikrėsti kiekvienas, neturintis imuniteto.
Vieni nerimavo mažiau, mat prieš kelias savaites buvo atlikę imlumo testą ir gavo gerų žinių – imunitetą turi. Kitiems šiuo klausimu nepasisekė – imuniteto nėra arba jis nepakankamas.
Visi kontaktiniai asmenys, kurie eis, turėtų pasakyti mano vardą ir pavardę.
Dalis kolegų jautėsi itin pažeidžiami: kai kas laukiasi, kai kas negali skiepytis dėl sveikatos problemų ar autoimuninių ligų.
Redakcijos administracija ėmėsi skubių veiksmų – iškvietė valymo tarnybą dezinfekuoti patalpas. Biuro administratorė operatyviai sudarė kontaktinių asmenų ir gydymo įstaigų, kuriose jie registruoti, sąrašą. Jis buvo skubiai išsiųstas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kuris turėjo užtikrinti kontaktiniams asmenims, kurių susidarė virš šimto, galimybę gauti nemokamą skiepą.
„Šiandien skambino moteris iš NVSC ir sakė, kad įtraukė mane į sąrašus, todėl visi kontaktiniai asmenys, kurie eis, turėtų pasakyti mano vardą ir pavardę“, – pranešė tymais sergantis kolega.
Suprasti akimirksniu
- Dažnai poliklinikų registratūroje teigiama, kad vakcinų nėra. Registratorės turbūt neišgirsta esminio dalyko – pacientas nori jam teisėtai priklausančio skiepo po sąlyčio. Todėl, nors iš pradžių vakcinos nėra, vėliau jų atsiranda dešimtimis.
- Kontaktinių asmenų skiepijimo sistema veikia nevienodai, priklausomai nuo poliklinikos ar net skirtingų šeimos gydytojų požiūrio. Vienur užtenka burtažodžio – sergančiojo vardo ir pavardės, kiti nepasivargina patys skambinti į NVSC ir domisi, tikslinasi, o treti užtrenkia duris, iki kol sulaukia oficialaus raštiško NVSC patvirtinimo.
- Pacientų iniciatyva ir tvirtas charakteris padeda įtikinti net skeptiškai nusiteikusius gydytojus.
- Karoliniškių poliklinika vakcinos nuo tymų teigia neturinti net kontaktiniams asmenims. NVSC sako, kad turėti vakcinos rezervą yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareiga. Vakcinų vaikams ir asmenims po sąlyčio yra, tik reikia jas pasiimti iš ULAC sandėlio.
- Poliklinikos, kurioje asmuo prisirašęs, nedarbo metu kontaktinių asmenų skiepijimai vyksta visą parą veikiančiose gydymo įstaigose. Pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniuje ši funkcija patikėta Centro poliklinikai.
- NVSC informaciniai telefonai dėl tymų turi veikti 7 dienas per savaitę, visą parą. Tačiau į interesantų skambučius ne visada atsiliepiama. Planuojama, kad bus įjungta daugiau „tymų“ linijų.
- Šiemet Lietuvoje registruoti 456 tymų atvejai. NVSC nepateikė duomenų, kiek iš viso paskiepyta kontaktinių asmenų. Tačiau žinoma, kad 3 iš jų tymais susirgo net po skiepo.
Skiepui – lemtinga paskutinė diena
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras biuro administratorę nukreipė susisiekti su NVSC vyriausiąja specialiste Natalija Abramova.
„Iš pradžių ji pasakė, kad nieko nežino apie tymų atvejį 15min redakcijoje. Tačiau man paminėjus sergančio kolegos pavardę specialistė lyg atsitokėjo: „Aaaa, apie šitą žinau.“ Vis dėlto moteris paaiškino, kad šaukštai jau po pietų – esą 72 val. jau praėjusios, todėl kolegoms skiepytis jau vėlu – telieka pralaukti inkubacinį laikotarpį – apie 21 dieną – ir stebėti savo sveikatos būklę“, – rekomendavo specialistė.
Tačiau po dešimties minučių ji perskambino biuro administratorei ir prisipažino apsiskaičiavusi. Pasirodo, kontaktiniai asmenys dar turi šansą išsigelbėti – skiepui liko paskutinė viena diena, ketvirtadienis.
Sąrašas įstaigas turėtų pasiekti per pusvalandį, na, daugiausia valandą.
Administratorė sudarė kontaktinių asmenų sąrašą, kuriame atsidūrė net 108 žmonės. Vardai, pavardės ir gydymo įstaigų, kuriose žmonės prisiregistravę, sąrašas NVSC buvo išsiųstas 10:45 val.
„Specialistės pasiteiravau, kada kolegos gali vykti skiepytis. Ji pasakė, kad sąrašas įstaigas turėtų pasiekti per pusvalandį, na, daugiausia valandą“, – pasakojo administratorė. Tačiau joks sąrašas poliklinikoms taip ir nebuvo išsiųstas.
Pusvalandis virto „ne taip greitai“
15min darbuotojai suskubo registruotis pas savo gydytojus ir pasklido po poliklinikas. Didžioji dalis vyko į Centro, Antakalnio, Šeškinės, Karoliniškių poliklinikas, dalis – į šeimos centrus.
Ar sistema veikė kaip laikrodis? Tikrai ne. Nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas paaiškėdavo, kad joks sąrašas iš NVSC jų dar nėra pasiekęs.
„Miesto telefonu aš vis bandžiau prisiskambinti poniai N.Abramovai, bet nesėkmingai: tai niekas neatsiliepdavo, tai linija užimta. Galų gale apie 14 val. pavyko susisiekti ir ji nustebusiu balsu pareiškė, kad procesas nevyksta taip greitai, mat ji kiekvienam žmogui turi išrašyti asmeninį nukreipimą, o tai užtrunka.
Tegul gydytojai, dar negavę informacijos raštu, skambina tiesiai man.
Be to, juk ji turi ir kitų darbų. Kolegos esą turėtų ne lankstyti po poliklinikas, o laukti iš jų skambučio. Paaiškinau, kad, matyt, įvyko nesusipratimas, nes iš pradžių ji kalbėjo kitaip. Specialistė informaciją teikė labai dozuotai: jei ko nors paklausi, atsakys, tačiau pati jokios papildomos informacijos neteikė“, – pažymėjo administratorė.
Tiesa, pastarojo pokalbio metu specialistė administratorei davė savo mobilųjį telefoną ir paaiškino: „Tegul gydytojai, dar negavę informacijos raštu, skambina tiesiai man ir aš patvirtinsiu, kad asmuo turėjo kontaktą su sergančiuoju.“
Ne pavardė, o burtažodis
Tuo metu kolegos dalijosi įspūdžiais: „Centro poliklinikoje registruotiems: poliklinika jūsų sąrašo negavo, bet visi gydytojai įspėti, kad 15min darbuotojus reikia skiepyti, nes jie pažįsta garsųjį kolegą.“
„Ta pati situacija ir Antakalny. Atvažiuoji, pasakai, kad dėl kontakto su tymininku, pasakai darbovietę – neveikia. Pasakai du stebuklingus žodžius – ir skiepas pareina staigiai“, – antrino kitas.
„Aha, man irgi iškart pasakė: „Tai čia dėl to paties?“ Vardu ir pavarde visi gydytojai jau žino“, – atitarė trečias.
Pasakai du stebuklingus žodžius – ir skiepas pareina staigiai.
Kolegų patirtys skirtingos, mat tymų akivaizdoje jie turėjo reikalų su skirtingai mąstančiais gydytojais: „Man aiškino, kad yra tų vakcinų ir vaikams, ir suaugusiems, bet teko moralų atsiklausyt apie būtinybę išsitirti, o ne aklai skiepytis.“
„Centro poliklinika, registratūra, 14:05 val.: „Jūs man įrodykit, kad sergat! Koks sąrašas? Kokia 15min? Nieko mes negavome. Jūs kontaktavot? Netikiu. Ateikit ryt. Pas jūsų daktarę nėra talonėlių, gal ryt po pietų bus. Netrukdykit dirbti, pasitraukit.“
14:06 val.: „Bet, ponia, aš jus galiu galbūt apkrėsti.“
14:07 val.: „Sakau, kad negaliu jums duoti kortelės, registruokitės pas daktarę telefonu. Jokių sąrašų negavome. Po kaunietiškų įtikinėjimo būdų buvau priregistruotas. Prie šeimos daktarės nė vieno žmogaus – kur tos eilės? Daktarė sakė, kad žino apie mus, „bet sąrašai nesuvaikščiojo, nes kažkas kažko nepadarė“.
„Northway“ paskambinau pasakyti, kad esu Visuomenės sveikatos centro sąraše. Pasakė, kad nėra vakcinų. Tada pasakiau, kad man šiandien reikia pasiskiepyti – prašė ieškoti kitur. Tada pasakiau, kad aš pas juos registruotas: iškart atsirado ekstra vakcina, priėmė tą pačią sekundę. Gydytoja sakė, kad negavo sąrašo, tačiau pati paskambino ir jai maloniai pranešė, kad taip, aš esu sąraše.“
Iškart atsirado ekstra vakcina, priėmė tą pačią sekundę.
„InMedica paskiepijo be klausimų ir eilių, viską žinojo, užtrukau gal 10 min., net pas daktarę nereikėjo.“
„Šeimos medicinos centras Santariškėse: „Jūs tik nevažiuokite pas mus, laukit skambučio.“
„Šeškinės poliklinika iš pradžių siuntinėjo kaip ciuciką. Nurodė skambinti šeimos gydytojai, jos asistentė liepė neskambinėti, o atvažiuoti, atvažiavus įstrigau, nes niekur nėra rašto. Registratūroje nėra, pas šeimos gydytoją – nėra, liepė laukti. Po valandos raštas atsirado. Tai buvo stebuklingas raštas, nes viskas pasikeitė – gydytoja tarsi atsiprašė, nes esą pasitaiko piktnaudžiaujančių bendrovių, prieš tai auklėjusi asistentė tapo saldi kaip tortas, palydėjo skiepų ir pasiūlė prie progos dar kartą ateiti. Kam? „Profilaktiškai, sveikatą patikrinsime“, – įspūdžiais dalijosi kolega.
„Antakalnio poliklinika. Dieną skambinau į registratūrą, užrašė pas budinčią gydytoją. Dabar atėjau, o ji man sako: „Jūs esate du kartus skiepyta ir skiepas jums daugiau nepriklauso.“ Paaiškinau, kad mano kolegą jau ne vieną paskiepijo ir niekas jų neklausė, kiek jie ten kartų skiepijosi. Ji man vis tiek savo: „Tokia poliklinikos politika, nieko negaliu padėti, skiepas jums nepriklauso.“ Kadangi sėdėjau ir vis tiek netikėjau, ji pagaliau nuėjo paklausti kolegės. Pati girdėjau, kaip jai atsakė: „Aišku, kad skiepas priklauso, būtinai.“ Tada grįžo ir pagaliau išrašė siuntimą.“
Atvažiavus darkart stebėjosi, kad negavo jokių sąrašų ir patys turi skambinėti ir tikrinti.
„Saulėtekio klinika. Paskambinus į registratūrą pasakė, kad sąrašų neturi ir nieko apie tai nežino. Pasiūlė paskambinti į užkrečiamų ligų centrą. Ten priskambinus iš 3 karto pasakė, kad skambinti reiktų į NVSC. Čia vadovė pasakė, kad sąrašai yra, bet niekas jų nesiuntė, ir kad iš klinikos turėtų paskambinti ir paklausti, ar žmogus (aš) yra sąraše ir ar galima jį skiepyti. Kai vėl paskambinau į savo kliniką ir pasakiau, ką man sakė, registratūra buvo labai nustebusi, kad turi skambinėti ir klausinėti dėl kiekvieno žmogaus. Paskui perskambino ir patvirtino – gavau skiepą. Atvažiavus darkart stebėjosi, kad negavo jokių sąrašų ir patys turi skambinėti ir tikrinti.“
Raštai pasiekė tik vakarop
Oficialią informaciją iš NVSC poliklinikos gavo tik antroje dienos pusėje – po 15 val. ir vėliau: „Man paskambino iš Antakalnio poliklinikos ir sakė atvažiuoti. Paskiepijo labai greitai, per 10 min.“
„Man paskambino gydytojos seselė ir be kalbų liepė skubiai atvažiuoti į Šeškinės polikliniką“, – apie 17 val. pranešė kolegė.
Tačiau iki vakaro poliklinikas pasiekė ne visi „siuntimai“ apie kontaktų su tymais susirgusiu 15min darbuotoju turėjusius asmenis.
Kontaktą su sergančiuoju turėję darbuotojai, registruoti ne sostinės gydymo įstaigose, buvo nukreipti skiepytis Centro poliklinikoje po 20 val.
Karoliniškių poliklinika – be vakcinos
Kolegos, prisiregistravę Karoliniškių poliklinikoje, liko nusivylę.
„Karoliniškių poliklinikoje negavau skiepo. Pasiskambino kažkokiai specialistei, ar galima skiepyti, kad nuo galimo kontakto nepraėjo 72 val. Tada specialistė pasakė, kad skaičiuoti reikia nuo to momento, kada užsikrėtė sergantysis, o tai galėjo būti jau senokai, todėl skiepyti atsisakė. Liepė stebėti save ir pamačius bėrimus važiuoti į infekcinę“, – dėl skirtingų situacijos vertinimo kriterijų apgailestavo kolegė.
Tuo metu kolega, iki vakaro laukęs skambučio iš poliklinikos, irgi liko nieko nepešęs: „Karoliniškių poliklinikoj skiepo negavau! Registravausi telefonu, pas šeimos gydytoją vietų nebuvo, užregistravo pas budintį –17:15. Gydytoja priėmė, nupasakojau situaciją, pasakiau, kad NVSC viską žino, šalia sėdinti sesutė iškart sako: vakcinų nėra (dar vakar klausė). Gydytoja išlekia pasitikslinti su vedėja, po kelių minučių grįžta, atsakymas tas pats – vakcinų nėra. Pasiūlė ir išrašė siuntimą į Birutės g., bet irgi nežino, ar ten turės vakcinų.“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Ginreta Valinčiūtė nusistebėjo: vakcinomis vaikams ir kontaktiniams asmenimis turi pasirūpinti pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jei jų neturi, privalo kreiptis į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlį, kur vakcinos saugomos ir pagal poreikį išduodamos.
Šiuo atveju G.Valinčiūtė rekomendavo vykti į Centro polikliniką, nes pagal susitarimą su Vilniaus miesto savivaldybe kitų gydymo įstaigų nedarbo metu skiepijimus vykdo būtent ji.
Paspartintas procesas stringa
G.Valinčiūtė pasakojo, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos informaciją net apie įtariamą tymų atvejį NVSC žodžiu turi pranešti per dvi valandas, o raštu – per 12 valandų.
„Ką mes darome? Susisiekiame su asmeniu, kuris serga, kai kuriais atvejais iš karto su darboviete. Pagal situaciją yra vykdoma židinio epidemiologinė diagnostika. Kai kuriais atvejais renkami duomenys ne tik apie darbovietę, nes žmonės gyvena ir aktyvų socialinį gyvenimą, lanko būrelius, susitinka su draugais. Todėl iš pradžių kalbama su sergančiuoju ir išklausiama, kur buvo galima turėti kontaktų ligos užkrečiamuoju laikotarpiu, tai yra 3–4 dienos iki bėrimo ir 4 dienos po bėrimo. Sudarome sąlytį turėjusių asmenų sąrašą ir bandome su jais susisiekti arba prašome asmens, kad jis kuo skubiau informuotų savo draugus, pažįstamus“, – pasakojo G.Valinčiūtė.
Suprantame, kad reikia operatyvaus reagavimo ir niekam nesinori laukti, kol suvaikščios raštai.
Ji pažymėjo, kad dėl duomenų apsaugos NVSC negali visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms išsiųsti bendro kontaktinių asmenų sąrašo su vardais, pavardėmis ir asmens kodais. Kiekvienu atveju išrašomas individualus dokumentas.
„Tačiau mes suprantame, kad reikia operatyvaus reagavimo ir niekam nesinori laukti, kol suvaikščios raštai. Dėl to ir sakome, kad procesą galima pagreitinti: sąlytį turėję asmenys gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir skiepytis. Šeimos gydytojui asmuo turi pasakyti, su kuo turėjo sąlytį. Tada šeimos gydytojas gali pasiskambinti į NVSC ir paklausti, ar tas asmuo įtrauktas į įtariamų tymais sergančių asmenų sąrašą“, – kalbėjo centro atstovė.
Jos visai nestebina, kad kai kuriais atvejais 15min darbuotojo vardas ir pavardė buvo tapęs burtažodžiu, atveriančiu kelią skiepytis.
Trys susirgo net po skiepo
NVSC tymams skirta linija – du telefonų numeriai – turėtų veikti visą parą. Tačiau G.Valinčiūtė sutinka, kad darbuotojai – ne robotai, todėl pasitaiko atvejų, kai telefonai neatsako.
NVSC departamentų kontaktinius telefonus rasite ČIA.
„Kaskart klausiu kolegų, ar nereikia papildomų telefono numerių, gal pajungiame daugiau žmonių? Matyt, specialistai pervertina jėgas, gal jau yra ir pervargę – stengsimės į tai atsižvelgti“, – užtikrino ji.
Matyt, specialistai pervertina jėgas, gal jau yra ir pervargę – stengsimės į tai atsižvelgti.
2019 metais Lietuvoje oficialiai užregistruota 456 tymų atvejai, 71 iš jų – Vilniaus mieste, Kaune – net 226.
G.Valinčiūtė sakė, kad šiemet tymais vis tiek susirgo tik 3 asmenys, skiepyti po kontakto. Užtikrinama, kad vaikams ir sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms vakcinos yra pakankamai.
Atkreipiamas dėmesys, kad kartu gyvenantiems šeimos nariams per 72 val. beveik neįmanoma pasiskiepyti, nes jie sąlytyje jau būna nuo pirmųjų ligos dienų, nepaisant to, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai sąlytį turėjusius asmenis skiepytis nukreipia nelaukdami tymų patvirtinimo, o remdamiesi tik iš gydytojo gautu pranešimu apie įtariamus tymus.
