ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė 15min komentavo situaciją ir tymų protrūkio pamokas. Nuo sausio iki liepos užregistruoti 760 tymų susirgimo atvejų. Apie 11 proc. sirgusiųjų buvo vaikai nuo 1 iki 4 metų.
„Iš susirgusių vaikų ir skaičiuojant apskritai visus šiais metais susirgusius vaikus, 87 proc. buvo neskiepyti, 9 proc. buvo skiepyti viena doze. Pernai nuo tymų liko nepaskiepyti daugiau kaip 2 tūkst. dvejų metų amžiaus vaikų. Maždaug tiek pat šešiamečių, septynmečių vaikų negavo antro skiepo nuo ligos“, – komentuoja D.Razmuvienė.
Pasak jos, daugiausia tymais sirgo 30–44 metų suaugę žmonės, kurie taip pat galėjo būti neskiepyti, dalis nežinojo, ar buvo skiepyti, neprisimena, ar vaikystėje sirgo šia liga.
D.Razmuvienė pabrėžia, kad ligos protrūkis pakeitė požiūrį į vakcinas. Pagal ULAC statistiką, per pirmus šių metų penkis mėnesius vaikų nuo 9 mėnesių iki 18 metų paskiepyta beveik 30 proc. daugiau: pernai skiepą gavo 4668 vaikai, šiemet – 5520. Suaugusiesiems vakcinų suleista 40 kartų daugiau: pernai skiepo prireikė 29 žmonėms, o šiemet – 5106.
Statistikoje yra pateikti vaikų iki 18 ir suaugusiųjų nuo 18 metų skaičiai. Vaikų nuo 9 mėnesių iki pilnametystės, lyginant praėjusių ir šių metų 5 mėnesius, pasiskiepijo beveik 30 proc daugiau. Suaugusiųjų – beveik 40 kartų daugiau: 2018 m. skiepo prireikė 129 žmonėms, 2019 m. – 5106.
„Negalima sakyti, kad tymų bėda mus užklupo netikėtai. Ligos nebesutikdavome, susirgimo atvejai buvo registruojami vienetais ir žmonės buvo pripratę: nėra infekcijos, nėra ligos, todėl nereikia ir skiepytis. Bet būtent šita pamoka parodė, kad virusas cirkuliuoja, kad gali susargdinti nemažą skaičių ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų“, – dėsto ULAC specialistė.
Ji priduria, kad tymų liga nekels pavojaus, jei būtų paskiepyti 95 proc. žmonių. Šis skaičius Lietuvoje pradėjo kristi 2009–2010 m., nuo tų metų buvo vėl registruojami tymų susirgimai.
„Buvo pradėta skiepyti mažiau vaikų, tiek dviejų, tiek septynerių metų, iki 91 proc. vaikų paskiepyta, todėl šitą protrūkį šįmet ir turime“, – aiškino D.Razmuvienė. Tačiau, anot jos, pernai nuo visų ligų paskiepyta 1,5–2,5 proc. mažiau asmenų.
Negalima sakyti, kad tymų bėda mus užklupo netikėtai, – teigė D.Razmuvienė.
Bet yra ir pozityvi pusė: anot ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos, padaugėjo tėvų, kurie siekia, kad vaikai gautų praleistus skiepus.
„Būtent tie tėvai, kurie kažkada atsisakė skiepyti, dabar energingai braunasi pas gydytojus ir sudarinėja individualius skiepijimo planus. Tokių tėvų ir globėjų tikrai padaugėjo nuo 20 iki 30 proc.“, – nurodė D.Razmuvienė.
Dūris medikams
Tačiau specialistė taip pat turi priekaištų ir gydytojams. ULAC duomenimis, tymais susirgo apie 11 proc. gydytojų. Kai kurie medikai kažkada liko neskiepyti, tačiau gydymo įstaigos darbuotojai turėjo būti apsaugoti nuo infekcinių ligų rizikos.
„Medikai turėjo būti pasiruošę protrūkiui. Darbdavys savo lėšomis turėjo paskiepyti darbuotojus, įvertinęs kiekvieną rizikos veiksnį. Nepriklausomai, ar jis gydytojas, ar slaugytojas, ar rūbinės darbuotojas. Jeigu jis dirba gydymo įstaigoje, jis yra paveikus rizikos veiksniams. Tas nebuvo padaryta. Kalbama apie tymus, tačiau niekas negali pasakyti, kas dar gali atsitikti. Ar tai difterija, kokliušas, raudonukė, ar kokia kita užkrečiamoji liga. Jeigu medikai nebus paskiepyti, vėl bus blogai, bet juos turi paskiepyti darbdavys. Kadangi tokio požiūrio ir noro nebuvo, tai matome tą rezultatą šiandien“, – konstatavo D.Razmuvienė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) 15min pranešė, kad 2019 m. Lietuvoje iš viso patvirtinta daugiau nei 70 sveikatos priežiūros specialistų susirgimų tymais, tai sudaro apie 11 proc. bendro sergamumo tymais. Taip pat, anot NVSC, remiantis 2004 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, sveikatos priežiūros specialistai, kuriems užkrečiamuoju laikotarpiu galimas sąlytis su tymais, epideminiu parotitu, raudonuke užsikrėtusiais ar sergančiais asmenimis, turi būti skiepijami.
„Tačiau ne visi tymais susirgę sveikatos priežiūros specialistai buvo paskiepyti. Atsižvelgdamas į šią situaciją, NVSC Vilniaus departamentas šiemet balandį organizavo pasitarimą su Valstybine darbo inspekcija (VDI), kurio metu aptarti galimi veiksmai dėl darbdavių skatinimo, kad būtų atliekamas ekspozicijos tymų virusu rizikos vertinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) ir vykdomas imlių asmenų, kuriems nustatyta padidinta rizika, skiepijimas“, – dėstė NVSC specialistė Gabriela Hartwig.
Ji pridūrė, kad daugiausia tymais užsikrėtusių gydytojų buvo Kaune ir Vilniuje.
Kai kur tikrino darbuotojų antikūnų skaičių
Danutė Golubevienė, Kauno miesto poliklinikos Infekcijų kontrolės tarnybos vedėja, teigė, kad tik vienas darbuotojas susirgo.
„Poliklinikoje visi pageidaujantys medikai yra skiepijami, mes nupirkome vakcinų už 7400 eurų. Buvo daromi tymų antikūnų tyrimai, pageidaujantys galėjo išsitirti ir jeigu turėjo pakankamą imunitetą, galėjo nesiskiepyti“, – 15min atsakė medikė.
Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė 15min atsiųstame komentare rašė, kad Kauno klinikose buvo darbuotojų, kurie gydėsi Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje ir buvo užsikrėtę tymais. Kiek susirgusių buvo, klinikų atstovė negalėjo nurodyti.
Anot jos, tie darbuotojai, kurie yra ir klinikų pacientai, galėjo išsitirti tymų antikūnų skaičių, jeigu tą padaryti nurodė jų gydytojas. Kiti tą atlikti galėdavo kitose gydymo įstaigose, kuriose yra prisiregistravę.
„Ne visi Kauno klinikų darbuotojai yra ir klinikų pacientai. Mes neturime informacijos apie kitose įstaigose besikreipusių skaičius. Nenorėtume atsakyti už darbuotojus, kodėl jie nebuvo pasiskiepiję, tačiau viena iš priežasčių, kodėl įvyko pavojingos infekcijos protrūkis, galėjo būti nepakankamas antikūnų skaičius organizme“, – dėstė E.Audickaitė.
Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė, taip pat nurodė, kad Kauno klinikų darbuotojai yra raginami ir gali pasiskiepyti nemokamai LSMU Šeimos medicinos klinikoje.
VUL Santaros klinikose per visą tymų protrūkio laikotarpį tymais susirgo mažiau nei 0,5 proc. visų darbuotojų, teigia klinikų ryšių su visuomene specialistė Jurgita Sajevičienė.
„Savo lėšomis įstaiga įsigijo 100 vakcinos dozių, kita dalis buvo gauta iš ULAC“, – atsakyme rašė J.Sajevičienė. Ji pažymėjo, kad darbuotojų skiepijimas gali būti atliekamas tik šiems sutikus, o skiepą gavo didžiausią riziką užsikrėsti tymais turintys darbuotojai.
Sostinėje veikiančios Centro poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Džiuginta Morkūnaitė nurodė, kad įstaigoje nė vienas darbuotojas nesusirgo tymais.
„Centro poliklinikoje buvo organizuotas visų darbuotojų ištyrimas (esamo imuniteto tymų infekcijai) ir skiepijimas pagal poreikį. Vakcinai prieš tymus įsigyti įstaiga vykdė viešųjų pirkimų procedūras ir jas įsigijo savo lėšomis“, – nurodoma D.Morkūnaitės 15min atsiųstame atsakyme.
Elena Mirinavičienė, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (VRCP) infekcijų kontrolės gydytoja atsakė, kad tik viena rajoninės ambulatorijos laborantė susirgo tymais. Liga užsikrėtė nuo vieno iš sergančio pacientų.
„Susirgusiam pacientui pirmo apsilankymo metu nebuvo diagnozuoti tymai, todėl buvo pradelstas laikas, per kurį darbuotojus buvo galima skiepyti“, – aiškino E.Mirinavičienė.
Todėl, pasak jos, buvo ištirta VRCP darbuotojų imuniteto tymų virusui būklė ir nepakankamą imuniteto lygį turintys darbuotojai buvo paskiepyti. Tyrimams išleista apie 3000 eurų, vakcinos pirkimui – apie 7000 eurų.
NVSC pranešė, kad 2019 m. Lietuvoje iš viso patvirtinta daugiau nei 70 sveikatos priežiūros specialistų susirgimų tymais, tai sudaro apie 11 proc. bendro sergamumo tymais.
Paklausta, ar padaugėjo tėvų, kurie sudarė individualius skiepijimo kalendorius savo atžaloms, E.Mirinavičienė atsakė, kad tai buvo pavieniai atvejai, apie 10–15 prašymų. Anot Kauno miesto poliklinikos gydytojos D.Golubievienės, nejaučiama, kad padaugėjo individualių skiepijimo planų
„Medikai mums to neišsakė. Mes tokios statistikos nevedame. Dirbame, kaip dirbome, tik padidėjo pačių tėvų atsakingumas ir daugiau skiepija vaikus“, – atsakė ji.
Centro poliklinikos atstovė Dž.Morkūnaitė nurodė, kad tokios smulkios statistikos gydymo įstaiga neveda.
Vakcinų stygiaus nebuvo
ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D.Razmuvienė taip pat paneigė, kad protrūkio metu pritrūko vakcinų.
„Netrūko skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, juos nupirko Valstybinė ligonių kasa iš PSDF lėšų. Vakcinos, kuria pagal skiepų kalendorių skiepijami vaikai, irgi netrūko. Ta pati už PSDF lėšas pirkta vakcina buvo skiriama nemokamai paskiepyti sąlytį su tymais susirgusiu žmogumi turėjusius asmenis. Skiepų tikrai netrūko, netrūksta šiandien, netrūks ir rytoj“, – teigė D.Razmuvienė.
Ji pažymėjo, kad vakcinų stigo komercinėje rinkoje: jas įsiveža didmenininkai, pagal gydymo įstaigų užsakymą, todėl žmonės ir negalėjo pasiskiepyti kada norėjo. Tačiau, anot specialistės, šiemet daugiau vakcinų prireikė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių.
„Vakcinos gamyba yra sudėtinga, trunka nuo pusmečio iki metų, o jas daro keli gamintojai, kurie nebespėja užtikrinti poreikio. Todėl neatitiko gamybos pajėgumų ir buvo tokie trukdžiai, trūkumai, įvežant į komercinę rinką“, – sakė D.Razmuvienė.
