15min pasiteiravus Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, kodėl dėl tokių užrašų plakatuose kaip „Fuck the police“ pradėtos administracinės teisenos, jis sakė, kad įžvelgta pažeidimo požymių.
„Klausimas, ar nebuvo įžeistas ir konkretus policininkas. Tie patys žmonės, laikę plakatus, pakartojo tą patį socialiniuose tinkluose ir sakė, kad jie įžeidė Lietuvos, o ne JAV policininkus, – kalbėjo R.Matonis. – Yra pažeidimo požymių ir teisena pradėta. Teismų sprendimų yra visokių ir įvairių. Viskas priklausys nuo žmogaus parodymų, kaip jis aiškins. Kai kurie paskui pakartojo, kad tai skirta konkretiems Lietuvos policininkams, o ne abstrakčiai.“
Atkreipus dėmesį, kad teismai jau ne kartą yra pasisakę, jog įžeidimai turėtų būti skirti konkretiems pareigūnams, o ne institucijai, R.Matonis teigė, kad teismų sprendimų yra įvairių.
„Nemanau, kad turėtų būti konkretus pareigūnas. Kodėl jūs taip manote? Yra labai įvairių teismų praktikų. Turime įvairių teismų sprendimų, kurie pasisakė labai skirtingai. Praktika tokiose bylose tik formuojasi“, – sakė R.Matonis.
O kaip bylos dėl pareigūnų įžeidimo baigiasi pastaruoju metu?
Teismų sprendimai: įžeisti reikia konkretų pareigūną
Štai praėjusią vasarą sustabdytas girtas vairuotojas iškeikė policininkus, todėl jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo.
Šį protokolą nagrinėjęs Šalčininkų teismas jį grąžino policijai, nes jame pasigedo esminės sąlygos kilti administracinei atsakomybei – jame nebuvo nurodyta, kokie konkrečiai pareigūnai pažeminti.
Policija vietoj to, kad papildytų protokolą, sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
„Nors administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kurį konkrečiai pareigūną keikdamas pažemino, tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, toks trūkumas netrukdo suvokti, už kokį nusižengimą asmuo traukiamas atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija“, – tvirtinama Vilniaus apskrities policijos skunde.
„P.S., vartodamas necenzūrinius keiksmažodžius, žemino policijos pareigūnų, kaip valstybės tarnautojų, garbę ir orumą, todėl šioje situacijoje žala buvo padaryta ne konkrečiam pareigūnui, o juridiniam asmeniui“, – tvirtino policija.
Su tokiais argumentais nesutiko Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė.
„ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas apygardos teismo vertinimu gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, t.y. padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas, toks aiškinimas matyti ir iš šios normos konstrukcijos, kurioje kalbama apie tam tikro pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, o ne neapibrėžtą žalą institucijai, kurioje toks pareigūnas dirba“, – neskundžiamoje nutartyje pažymėjo teisėja.
Tokią pačią praktiką iš esmės 2020 metų pradžioje formavo ir Kauno apygardos teismas.
Tiesa, šioje byloje „kyšininku“ išvadintas konkretus pareigūnas, tačiau teisena buvo nutraukta jo net nepakvietus į posėdį.
Kauno apygardos teismas nustatė, kad buvo būtina išklausyti pareigūno, todėl byla nutraukta nepagrįstai.
„ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimą, gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Taigi, policijos pareigūnas patyręs žalą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, būtent ir laikytinas nukentėjusiuoju“, – pasisakė teismas.
Šių metų balandį Klaipėdos apygardos teisme nubaustas vyras, kuris nufotografavo policijos pareigūnų automobilį bei greičio matuoklį ir paskelbė nuotrauką feisbuke su prierašu „Tebestovi svolačiai, pinigus renkas“.
Pirmosios instancijos teismas teiseną nutraukė akcentavęs, kad nebuvo pažeminti konkretūs pareigūnai. Klaipėdos apygardos teismas į situaciją pažvelgė kitaip ir vyrą nubaudė, tačiau nurodęs, kad įrašu buvo įžeisti tuo metu automobilyje sėdėję pareigūnai.
„Darytina išvada, kad G.K., nufotografavęs Tauragės apskrities VPK tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“, nepažymėtą skiriamaisiais ženklais, būnant automobilyje, prie kurio buvo pastatytas mobilusis greičio matuoklis, uniformuotai policijos pareigūnei ir atliekant jai savo tiesiogines funkcijas, iš savo anketos socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“ parašęs įrašą viešojoje erdvėje: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“, tokiais savo veiksmais sumenkino ne tik konkrečių eismo saugumo kontrolę vykdžiusių policijos pareigūnų, bet ir visos policijos bendruomenės garbę ir orumą“, – nusprendė teismas.
Policija turi būti pakantesnė kritikai
Su 15min kalbėjusi Konstitucinio Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė, pirmiausia norėjo pagirti pareigūnus už puikų darbą karantino metu.
Anot jos, policija sulaukė daug visuomenės spaudimo griežtai bausti žmones.
„Buvo išleista daug įvairių įsakymų, kurie nebuvo grindžiami įstatymais, patys savaime kėlė abejonių. Policija elgėsi pakankamai santūriai“, – paminėjo ji ir pridūrė, kad pareigūnai sveikintinai susitvarkė su susidariusia situacija.
Kalbėdama apie po eitynių prieš rasizmą pradėtas administracines teisenas, ji svarstė, kad tai gali būti ir karantino pasekmė – pavargo ne tik paprasti žmonės, bet ir pareigūnai.
T.Birmontienės teigimu, demokratinėje visuomenėje policija turėtų būti pakantesnė kritikai.
„Tai yra bendra demokratinių valstybių taisyklė, kad visi asmenys, dėl jų funkcijų reikšmingumo, dėl jų veiklos ir sulaukdami visuomenės kritikos turėtų būti jai pakantesni ir nepulti išrašinėti baudų, – kalbėjo pašnekovė. – Pakantumą turi demonstruoti visi vieši asmenys. Kritikos sulaukia ministras pirmininkas, Seimo nariai ir visi kiti. Pareigūnai taip pat yra vieši asmenys. Jų darbo dalis yra sutikti įvairius žmones ir įvairią reakciją. Manau, kad pakantumas kritikai yra vienas darbo reikalavimų.“
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad eiliniai piliečiai ir pareigūnai nėra lygiaverčiai – pastariesiems suteikta daugybė įgaliojimų.
„Jie turi tam tikrus valdinius įgaliojimus, jie gali priimti sprendimus, skirti baudas, jie nėra lygiaverčiai subjektai piliečiams, – sakė ji. – Tai nėra ginčas ar diskusiją tarp lygiaverčių piliečių. Tai yra asmenys, turintys valdinius įgaliojimus. Ta kritika nėra nukreipta yra asmenį, o į tas funkcijas, kurias jie vykdo. Tas funkcijų vykdymas gali sulaukti ir neigiamos visuomenės reakcijos.“
