Rasta akivazdžių duomenų, kad po kurio laiko ta katedra sudegė, vėliau iš šiaurės pusės padarytas įėjimas, šiaurinėje navoje įrengti katalikų bažnyčioms nebūdingi mūriniai laiptai; teigia, kad XIII a. antroje pusėje pirmosios Katedros sienos panaudotos bandančios konsoliduotis senosios lietuvių religijos šventyklai.
1386-1387 m. ant šios simboliškai nugriautos šventyklos (pirmosios katedros) pamatų buvo sumūrytos naujos katedros sienos. Šiuo metu šis požiūris yra sulaukęs nemaža prieštaringų vertinimų.Tačiau tiriant Valdovų rūmų teritoriją, jų aplinką,randama vis daugiau senosios architektūros su baltišąja plytų perriša statinių liekanų. Į tų ankstyvųjų statinių grupę patenka ir Vilniaus pirmosios katedros pamatų liekanos. Matyt tolesnis šių pamatų vertinimas, jų datavimo nustatymas siesis su visos Vilniaus pilių teritorijos ankstyvųjų pastatų liekanų vertinimu, su bendra Vilniaus pilių praeities pažinimo moksline programa, jos plėtojimu.
Būtina paminėti istoriko prof. Mečislovo Jučo knygoje „Krikščionybės kelias į Lietuvą“ paskelbtą žinią apie Katedros Lietuvoje pastatymą praėjus trejiems metams po Mindaugo krikšto. Štai šio teksto fragmentas: “Kur buvo Mindaugo katedra? Dar 1251 m. Popiežiaus bulėje sakoma, kad Lietuvos karalius pasiruošęs savo lėšomis pastatyti katedrą. 1254m kovo 12 d. Katedra buvo Mindaugo pastatyta, tik neaišku kur ji stovėjo. Politinis ir religinis centrai nebūtinai turėjo sutapti. N. Kitkausko tyrimu, dabartinės Vilniaus arkikatedros šiauriniame šone buvo rasti bažnyčios pamatai ir grindų fragmentai. Apie tai plačiau paskelbė A.Kajeckas. Bet 1259 m. Vyskupas Kristijonas pasitraukė iš Lietuvos.
Bus daugiau!