„Seimas jau dvidešimt kelerius metus nevykdo jokios parlamentinės kontrolės. Mes turime situaciją, kada valstybę valdo Vyriausybės, ir jeigu mes to nepakeisime, tokiu atveju turėsime tas pačias istorijas, kurias turėjome ir praėjusioj kadencijoj, ir dabartinėj. Seime bus galios centras“, – specialios visuomeninio transliuotojo laidos metu paaiškėjus rinkimų rezultatams dėstė R.Karbauskis.
Tąkart jis taip pat pridūrė, kad „žmonės baisisi korupcijos skandalais, kurie eina iš eilės, kurie su tuo susiję, jog mes iš tikrųjų neturime parlamentinės kontrolės. Mes turime situaciją, kada vienas Seimo narys dėl savo koldūnų gali šantažuoti visą Vyriausybę ir taip toliau. Taip neturi būti“.
R.Karbauskis: specialios komisijos tiria valstybinės svarbos klausimus
Dabar paklaustas, kaip, jo vertinimu, parlamentui sekasi virsti galios centru, „valstiečių“ frakcijos seniūnas tikina, kad Seimas didina parlamentinės kontrolės galimybes ir stiprina Seimo komitetus. Komitetai, „kuriuose labai išsamiai ir atidžiai galima analizuoti specialius klausimus“, R.Karbauskio įsitikinimu, yra tinkamiausios parlamentinės kontrolės priemonės.
„Be to, tikslinga įtvirtinti informacijos tarp Seimo ir ministerijų pasidalinimo galimybes, pavyzdžiui, viena iš naujovių – ministrų pranešimams apie einamuosius darbus ir planus skirtas laikas Seimo posėdžių metu“, – atsakyme 15min rašo politikas.
Tiesa, ministrai parlamento salėje Seimui atsiskaitydavo ir anksčiau, pavyzdžiui, tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius 2016 metų vasario 25-ąją atsakinėjo į Seimo narių klausimus. Tą patį darė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Specialios komisijos, R.Karbauskio teigimu, yra viena iš parlamentinės kontrolės priemonių ir tik į jas kontrolė orientuota būti negali.
„Kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, laikinosios tyrimų komisijos yra skirtos ypatingiems, valstybinės svarbos klausimams tirti“, – priduria jis.
Anot R.Karbauskio, kiekviena parlamente veikianti laikinoji komisija negali peržengti jai Seimo nutarimu suformuluotų užduočių ribų. Darbą baigusios komisijos, kaip tvirtina politikas, gali siūlyti teisės aktų pakeitimus, o ne tik nustatyti problemas ir jas įvardyti.
„Manau, kad sisteminiais tyrimais paremtos įžvalgos teisėkūrai ir yra tai, kur laikinosios komisijos gali duoti didžiausią naudą visuomenei“, – atsakyme teigia R.Karbauskis.
K.Girnius: šis Seimas niekuo nesiskiria nuo kitų
Be laikinųjų tyrimo komisijų dėl Seimo narių apkaltos ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Seimas atlieka parlamentinį visuomeninio transliuotojo veiklos tyrimą ir ieško atsakymų, kodėl Lietuvos rinkai tiekiami galimai žemesnės kokybės maisto produktai.
Visas šias komisijas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus teigimu, reikia vertinti skirtingai.
„Manau, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tyrimo atveju specialioji komisija sukurta dėl to, nes atitinkamos institucijos, inspekcijos neatliko savo darbo. Kai to nepadaro tinkamos institucijos, manau, Seimas turi pareigą ištirti tokį reikalą – kai turi pagrindo manyti, kad kas nors yra netvarkingai, neskaidriai“, – sako jis ir pabrėžia, kad steigti specialiąsias komisijas vertėtų tik tada, kai po kreipimųsi institucijos tyrimų nesiima.
„Tyrimas dėl maisto kokybės, kiek ji skiriasi nuo Europos Sąjungos, manau, šiek tiek populistinis žingsnis parodyti, kad mes tikrai rūpinamės šiuo klausimu. Kokia nors valdžia, gal Vyriausybė, Seimo paprašymu, turėtų atlikti tai be jokios ypatingos Seimo komisijos. Čia toks standartinis klausimas“, – komentuoja K.Girnius.
Politologo tvirtinimu, R.Karbauskis, teigęs, kad Lietuvos seimai parlamentinės kontrolės nevykdo kelis dešimtmečius, buvo neteisus – galbūt taip bandė sureikšminti savo vaidmenį Seime ir paaiškinti sprendimą nesiekti premjero posto.
„Seimas buvo galios centru nuo 1996-ųjų iki 2000-ųjų, kai konservatoriai valdė valstybę ir Vytautas Landsbergis nutarė būti Seimo pirmininku – ne premjeru, – sako K.Girnius. – Kad [šiandieninis] Seimas ryškiai ką nors darytų, nurodinėtų, parodytų, įsakinėtų, duotų gaires Vyriausybei – to nėra. Vyriausybė, kaip ir daugeliu atvejų, veikia atsižvelgdama į daugumos norus, bet ganėtinai savarankiškai. Jos Seimas nešokdina. Ir aš labai abejoju, kad Saulius Skvernelis nueina pas R.Karbauskį ir klausia, ar galima šitą daryti, ar reikia šitą daryti. S.Skvernelis yra nepriklausomas veikėjas, ir kadangi premjeras valdo Ministrų tarybą, visą valdžios aparatą, jis turi gerokai didesnę įtaką nei R.Karbauskis.“
R.Urbonaitė: neprofesionalus Seimas neturi potencialo
Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės nuomone, Seimas, kurio pagrindinė frakcija eidama į rinkimus nekėlė sau profesionalumo kriterijų, neturi potencialo virsti galios centru: „Visa galia R.Karbauskio ir dar kelių žmonių rankose negali būti sutelkta.“
Neprofesionalumą ir „tam tikrą Seimo narių moralę“, anot politologės, rodo ir steigiamų apkaltos komisijų gausa.
„Paprastai, kai Vakarų politikai susikompromituoja, matome, kad jie labai greitai atsistatydina ir atsistatydina dėl gerokai smulkesnių dalykų. O Lietuvoje yra praktika laikytis iki paskutinio“, – aiškina R.Urbonaitė.
Jos vertinimu, „valstiečių“ Seimas yra sureikšminęs komisijų, kaip parlamentinės kontrolės įrankio, vaidmenį – vietoj to vertėtų imtis Vyriausybės kontrolės: aktyviau reikštis Vyriausybės valandos Seime metu, teikti užklausas ministrui pirmininkui, atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybės parengti įstatymų projektai paskutiniąją – priėmimo – stadiją pasiekia žymiai dažniau nei teikti Seimo narių.
„Dabar atrodo, kad svarbiausia institucija yra LRT. Taip, LRT yra labai daug problemų – turi būti daromas auditas, žiūrima, kaip leidžiamos lėšos, bet su visomis šitomis komisijomis atsiranda dvigubi standartai. Dėl jų Seimo nariai įsivelia į batalijas, – teigia lektorė, paaiškindama, kad, pavyzdžiui, tirdami visuomeninio transliuotojo veiklą, parlamentarai finansų profesionalų neieško, tačiau žemės ūkio klausimus adresuoja Seimo Kaimo reikalų komitetui, kur temą išmanančiųjų – dauguma.
Parlamentarai, R.Urbonaitės įsitikinimu, laikinąsias tyrimo komisijas turėtų sudarinėti tik labai aktualiais klausimais, turėtų siekti išspręsti aiškiai suformuluotą problemą ir priimti išvadą, virsiančią pozityviu rezultatu.
„Kartais politikams asmeniniai tikslai yra svarbesni nei realūs darbai, galintys išspręsti problemas. Aš tikrai nežinau, kokią problemą išspręs komisija, kuri dirbs metus ir tirs ankstesnių Vyriausybių priimtus sprendimus. Jau nekalbant apie tai, kad politikai pradeda tirti ankstesnių valdančiųjų sprendimus. Tai apskritai yra nonsensas.
[Tyrimui] nėra argumentų, o argumentas, kad galbūt ateity tai padės išvengti klaidų... – aplinkybės, kurios tuo metu buvo, niekada nebepasikartos. Gyvenimas keičiasi ir pasiruošti lygiai taip pat, kaip anam kartui, turbūt būtų neįmanoma. O pamokos apie tam tikrą drausmę ir taupymą, manau, seniai yra išmoktos, tik ne visi jas įsisavinę“, – parlamento sprendimą tirti valstybės vykdytą finansų ir skolinimosi politiką, vykdytą nuo 2005 metų, komentuoja R.Urbonaitė.
Tiesa, šį klausimą nagrinės ne speciali komisija, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Socialdemokratai nesivelia į „R.Karbauskio ir G.Landsbergio muštynes“
Apie tai, kad parlamentinės komisijos veikia kaip santykių aiškinimosi tarp R.Karbauskio ir konservatorių frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio priemonė, kalba ir į opoziciją pasitraukusių Seimo socialdemokratų vėliavnešys Gintautas Paluckas. Užuot sprendęs einamąsias problemas ir galvojęs apie ateities iššūkius, pavyzdžiui, kalbėjęs apie mažėsiančią Europos Sąjungos paramą, jo nuomone, Seimas kapstosi praeityje.
„Šiandieninės parlamentinių tyrimų komisijos yra formuojamos ir skiriamos tiems klausimams, kuriems paprastai jau yra atsakymai. Sakykime, „AgroKomisija“. Ten esminis klausimas – kaip pavyko „Agrokoncernui“ […] apeiti įstatymo nuostatas ir suformuoti tokius žemės sklypus. Šita informacija, kiek, kokių [žemės sklypų yra], yra prieinama. Nėra ten ką aiškintis. Vadinasi, komisija kuriama tam, kad G.Landsbergis galėtų pasimušti su R.Karbauskiu ir atvirkščiai – R.Karbauskis inicijuoja ir kuria komisiją, kuria siekia primušti konservatorius ir išsiaiškinti krizės aplinkybes, Andriaus Kubiliaus, Ingridos Šimonytės vaidmenį, ir dar socdemų valdžią, kuri opozicijoje. Tai nieko bendro neturi su konstruktyvia parlamentine kontrole“, – tvirtina partijos pirmininkas.
Matyt, kaip sako G.Paluckas, 2016-aisiais kalbėdamas apie galingą Seimą R.Karbauskis turėjo omeny pasiūlymų generaciją ne Vyriausybėje, o Seime. To, socialdemokrato nuomone, pasiekti nepavyko.
„Atvirkščiai – visos idėjos, skirtos uždrausti, atimti, sugadinti veikiančias sistemas, kyla iš Seimo. Vyriausybė savo ruožtu dažnu atveju turi, liaudiškai tariant, kai kurias reformas atsukinėti“, – aiškina politikas ir kaip pavyzdį pateikia Seimo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos iniciatyvą drausti abortus. Tam Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria.
Seimo socialdemokratai, išskyrus apkaltos ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn komisijas, kitų veikloje nedalyvauja. R.Karbauskio manymu, pagrindinė to priežastis – per mažas frakcijos dydis.
„Dėl to, sudarant komisijas, jų frakcija negauna kvotos komisijoje ir negali deleguoti savo nario“, – teigia „valstietis“ ir priduria G.Palucko teiginį apie jo ir G.Landsbergio batalijas siejantis „su menku frakcijos skaitlingumu ir politinės įtakos stokos kompleksu“.
R.Urbonaitė sako pritarianti G.Palucko nuomonei, kad kurdami specialias komisijas politikai bando vieni kitiems įkąsti, siekia visuomenės dėmesio. Ji tvirtina, kad sprendimas neužsiimti tyrimais socialdemokratams nuostolių neatneš.
„Turbūt bandoma laikytis principo: kur du pešasi, trečias laimi. Klausimas, ar tikrai tas trečias laimės. Nes jeigu nedalyvauji šiame cirke, turi dalyvauti kur nors kitur. Ir dalyvauti taip, kad būtum matomas“, – dėsto politologė.
„Seime ne vienas žmogus turi poziciją, kad komisijos yra bandymas suvesti sąskaitas, kelti triukšmą, kuris politikams, gerai pasirinkus žaidimo strategiją, gali būti į naudą. Deja, atėjus laikui rinkėjams nepasigirsi komisijomis – rinkėjams gali pasigirti realiais darbais. Įdomu, kiek laiko tiems realiems darbams liks“, – svarstė R.Urbonaitė.
R.Karbauskis: komisijas turėtų pakeisti Seimo komitetai
Apie tai, kad Lietuvos žmonės laukia pokyčių, o ne „politikavimo“, užsiminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ta politinių tiriamųjų komisijų gausa įrodo, kad Seimas vis labiau ir labiau klimpsta į neproduktyvų ir neesminį darbą. Skęsta politinių debatų ir politikavimo procesuose, vietoj teisėkūros ir reformų darymo, kurių laukia Lietuvos žmonės“, – žurnalistams sakė šalies vadovė, kurios pasisakymą transliavo visuomeninio transliuotojo žinių laida „Panorama“.
R.Karbauskis teigia sutinkantis su D.Grybauskaitės nuomone.
„Pritariu prezidentės pozicijai ir manau, kad laikinąsias komisijas sėkmingai gali pakeisti Seimo komitetai, kurie turi reikiamą kompetenciją vertinti atitinkamas situacijas, kylančius klausimus ir reguliuojamas sritis“, – dėsto jis.
Tuo metu politologas K.Girnius sako nesistebintis kritiška prezidentės retorika – esą jai nepatiko nė viena Vyriausybė.
„Jai jokia Vyriausybė nėra tinkama, joks premjeras deramai nedirba. Teisėkūra yra svarbus dalykas, bet lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad teisėkūra būtų vykdoma. Jei nėra vykdoma, tai tampa Seimo pareiga. Nėra taip, kad [Seimas] staiga atsisako savo pagrindinio darbo“, – D.Grybauskaitės pasisakymą komentuoja docentas.
Neseniai Valstybės kontrolė paskelbė 2004–2016 metų Seimų teisėkūros proceso analizę. Remiantis ja, priimtų įstatymų skaičius auga.
„Per vienerius metus Seimui buvo pateikta vidutiniškai 700 įstatymų projektų, tai yra 2–4 kartus daugiau negu kaimyninių valstybių parlamentams“, – vertindama 2014–2016 metų laikotarpį pažymi Valstybės kontrolė.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad egzistuojantis kontrolės mechanizmas neužtikrina, kad keičiant įstatymus būtų tinkamai įvertinamos to pasekmės ir alternatyvos.
2016–2020 metų Seimas iki šiol sukūrė vienuolika veikusių ar veikiančių laikinųjų tyrimo komisijų: tris dėl apkaltos, šešias dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dvi dėl kitų klausimų. Dar dėl vienos komisijos, tirsiančios žemės ūkio klausimus, įsteigimo šiuo metu sprendžia Seimo Kaimo reikalų komitetas.
