Visose 27 Europos Sąjungose (ES) šalyse 2021 m. vasario–kovo mėn. atliktas standartinis „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad daugiau nei metus besitęsianti pandemija ir jos sukelti suvaržymai nusmukdė ES piliečių pasitenkinimą savo gyvenimu.
Lietuvoje jis sumažėjo nuo 74 proc. iki 71 proc., o visoje ES vidutiniškai – nuo 84 proc. iki 79 proc.
„Labai didelės variacijos per atskiras šalis nėra, yra šalių, kur sumažėjimas yra iki 10 procentinių punktų, bet nėra daugiau nei 10. <...> Galime sakyti, kad visos šalys buvo paveiktos“ – spaudos konferencijoje teigė Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas dr. Mindaugas Degutis.
Jo manymu, galima buvo tikėtis ir didesnio nepasitenkinimo, poveikis nėra labai „drastiškas“.
Tiesa, tuo pačiu metu žymiai pagerėjo lūkesčiai dėl ateities. „Beveik visoje Europos Sąjungoje matome didelį optimizmo pliūpsnį“, – pridėjo jis.
5–10 procentinių punktų daugiau apklaustųjų tikisi, kad ateinantys metai bus geresni tiek jiems asmeniškai, tiek šalies ekonomikai. Panaši tendencija stebima beveik visose ES šalyse.
Beveik visoje Europos Sąjungoje matome didelį optimizmo pliūpsnį.
Suvaržymus dauguma pateisina
Pasak tyrėjų, beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų Lietuvoje, panašiai, kaip ir visose ES šalyse, mano, kad jų šalies valdžios įvesti suvaržymai kovai su pandemija yra pateisinami.
Tiesa, M.Degutis atkreipė dėmesį, kad gyventojų nebuvo klausiama apie konkrečią priemonę pandemijos metu, jos vertintos tik bendrai.
31 proc. Lietuvos piliečių ir 29 proc. vidutiniškai visų europiečių teigė, kad jiems buvo sunku iškęsti karantino suvaržymus.
Daugiau nei pusė taip sakančių yra Pietų Europoje – Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje. Mažiau skųstasi Estijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje.
Tyrimas parodė, kad suvaržymų poveikį stipriau pajuto vieniši gyventojai, vienišos mamos, tėvai, bedarbiai.
Šiose visuomenės grupėse teigiančių, kad jiems buvo sunku iškęsti suvaržymus, yra net apie 40 proc.
4 iš 10 – pasirengę skiepytis
Tyrime paklausti apie skiepus ir norą skiepytis, keturi iš dešimties Lietuvos piliečių teigė, jog yra pasirengę tai daryti, kai tik turės tokią galimybę, o dar penktadalis apklaustųjų norėtų skiepytis šiemet, bet ne iš karto.
Palyginimui, Bendrijoje vidutiniškai 45 proc. apklaustųjų yra nusiteikę skiepytis nedelsiant, kai tik turės tokią galimybę.
Nors 65 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra vakcinos, tačiau jie turi ir abejonių.
„Didžioji dalis visuomenės tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje suvokia, kad vakcinacija yra priemonė, kuri turi ir gali padėti pandemijos akivaizdoje ir niekas tam neprieštarauja, bet abejonės kyla kitose vietose.
Du trečdaliai apklaustųjų sako, kad vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos, išbandomos, patvirtinamos per greitai, kad būtų saugios. Kyla abejonių dėl proceso įvairių etapų“, – komentavo M.Degutis.
Trys ketvirtadaliai mano, kad vakcinos nuo COVID-19 gali turėti ilgalaikį šalutinį poveikį, kuris kol kas nėra žinomas.
Anot M.Degučio, gyventojų noras skiepytis yra iš dalies susijęs ir su jų pažiūromis.
„Tie žmonės, kurie jaučiasi savotiškai visuomenės paraštėse arba nepritapę, atstumti visuomenės ar nepritariantys, kaip visuomenė plėtojasi, jų požiūris į vakcinavimą irgi yra gerokai skeptiškesnis“, – pažymėjo jis.
Pavyzdžiui, tarp tų, kurie mano, kad reikalai šalyje klostosi netinkama linkme, ketinančių pasiskiepyti yra tik 23 proc.
Išaugo pasitikėjimas Vyriausybe
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje pasitikėjimas, palyginus su 2019 metais, tiek Seimu, tiek Vyriausybe – išaugo.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos Seimu pasitiki 27 proc. gyventojų, anksčiau šis rodiklis siekė vos 13 proc. Vyriausybe pasitiki 44 proc. apklaustųjų, kai 2019 metais tokių buvo 32 proc.
Pasak sociologo M.Degučio, kol kas anksti spręsti, kaip pasitikėjimas kis, nes aukštesnis pasitikėjimas valdžia jos kadencijos pradžioje yra natūralus.
Lietuvos gyventojai išsiskiria tuo, kad bene labiausiai pasitiki Bendrija, didesnį pasitikėjimą rodo tik Portugalijos ir Airijos gyventojai.
ES pasitiki beveik pusė europiečių, o Lietuvoje – net 70 proc. šalies gyventojų.
Labiausiai lietuviai pasitiki kariuomene ir policija. Tačiau pasitikėjimas pastarąja sumenko nuo 78 iki 71 proc., o kariuomene išaugo vienu punktu iki 78 proc.
„Matome, kad per pusantrų metų pasitikėjimas policija yra sumenkęs 7 procentiniais punktais. Vėlgi, tai yra hipotezė, bet sakyčiau, kad greičiausiai tai susiję su pandemija ir dėl jos atsiradusiais suvaržymais, policija yra priekyje stovinti institucija, kuri turi užtikrinti suvaržymų ar apribojimų laikymąsi.
Natūralu, kad tai darant kyla tam tikros įtampos ir konfliktai su visuomene, kai tai atsiranda ir viešojoje erdvėje, daro įtaką ir pasitikėjimo lygiui“, – tokią tendenciją komentavo M.Degutis.
Bet pabrėžė, kad sumažėjimas nėra kritinis ar toks, kuris keltų didelį susirūpinimą. Panašios tendencijos vyrauja visoje Bendrijoje.
Labiausiai jaudina sveikatos sistema
Pandemija pakeitė ir europiečių suvokimą apie tai, kokios problemos šiuo metu yra svarbiausios jų šalyse.
Nors visoje ES vidutiniškai sveikatos apsauga visada buvo įvardijama kaip viena svarbiausių problemų, šiuo metu jos aktualumas išaugo beveik dvigubai. 44 proc. vidutiniškai ES ir 40 proc. Lietuvos piliečių ją laiko svarbiausia problema.
Greičiausiai tai susiję su pandemija ir dėl jos atsiradusiais suvaržymais, policija yra priekyje stovinti institucija.
„Matome Lietuvoje gerokai, t. y. beveik dvigubai, padidėjusią nedarbo svarbą, apie tai lyg viešojoje erdvėje nėra labai daug kalbama, kad nedarbas – problema, taip pat kad yra didelė bedarbystė. Labiau akcentuojami kiti niuansai ar kitos problemos.
Bet visuomenė šiame dalyke įžvelgia esančią ar ateities problemą“, – komentavo sociologas M.Degutis.
Nedarbo problemos aktualumą Lietuvoje įvardija trečdalis apklaustųjų, taip pat 24 proc. mano, kad šiuo metu aktuali ekonominės padėties problema.
Matome Lietuvoje gerokai, t. y. beveik dvigubai, padidėjusią nedarbo svarbą.
Tradiciškai aktualiausias Lietuvoje didėjančių kainų klausimas prarado savo svarbą – jį kaip aktualią problemą mato 20 procentinių punktų mažiau apklaustųjų (31 proc.).
Taip pat gana stipriai sumenko pensijų kaip problemos svarba (9 proc.).
„Eurobarometro“ tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1040 respondentų, Lietuvos Respublikos piliečių. Respondentų amžius – nuo 15 metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.
