Dalyvaudama projekte „Mokslo pieva“ įvairių universitetų studentų ir dėstytojų grupė surinko informaciją apie rinkimų situaciją Širvintose, rėmėsi socioekonominiais rodikliais, skaitė vietos žiniasklaidą, kalbėjosi su Širvintų gyventojais.
Studentus konsultavo TSPMI dėstytojai Mažvydas Jastramskis, Ieva Petronytė, Ainė Ramonaitė ir Vaidas Morkevičius iš KTU.
Atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje valstybė nėra vienintelis ir svarbiausias žaidėjas visoje savo teritorijoje.
„Atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje valstybė nėra vienintelis ir svarbiausias žaidėjas visoje savo teritorijoje, tačiau tam tikruose regionuose yra nukonkuruojama vietinių žaidėjų sėkmingai diegiančių savą tvarką, nebūtinai sutampančią su centro valia. Tą puikiai įrodo Širvintų atvejis“, – daro išvadą tyrimo autoriai.
Anot jų, nepaisant to, kad valdančioji grupė rūpinasi miesto gerove ir teikia paramą sau lojaliems, dauguma galiai išlaikyti pasitelkiamų priemonių pamina demokratinės valstybės principus ir prieštarauja vaizdiniui, kaip turėtų funkcionuoti moderni vakarietiška valstybė.
Išskyrė priemones, kuriomis Ž.Pinskuvienė išlaiko galią
Iš gautų atsakymų pokalbių su Širvintų gyventojais metu buvo sudarytas sąrašas vietinės valdžios pasitelkiamų priemonių, kuriomis siekiama palaikymo, valdžios išlaikymo bei nepalankių žaidėjų nutildymo.
Pastarosios priemonės „sukrito“ į tris skirtingas kategorijas: analizuojant Afrikos vietinių lyderių dominavimą apibrėžtos „išgyvenimo politikos“, iš XIX amžiaus JAV paplitusio „bosų“ valdymo gimusios „Politinės mašinos“, bei – sovietinio palikimo.
„Šis kategorijų trikampis gali būti apibrėžiamas kaip savivaldybės „užvaldymo“ mechanizmas“, – teigia autoriai.
Šis kategorijų trikampis gali būti apibrėžiamas kaip savivaldybės „užvaldymo“ mechanizmas.
Tyrėjai pabrėžia, kad vietinio lyderio sąvoka kilo analizuojant Trečiojo pasaulio valdymo sistemas, kur politika labiau personalizuota.
„Širvintų merė Ž.Pinskuvienė gali būti laikoma lietuviška vietine lydere, naudojančia institucines galias ir resursus bendruomenės palaikymui generuoti bei tapimui pagrindine žaidėja regione“, – teigiama tyrime.
Siekdami išsilaikyti valdžioje ir susidoroti su konkurencija vietiniai lyderiai imasi išgyvenimo politikos, o šios strategijos esminiai bruožai – lojalių žmonių paskyrimai pasiliekant galimybę vis keisti aukštas pareigas užimančius žmones, kad jie nesusikurtų sau lojalių grupių, asmeniniai paskyrimai, nešvarių priemonių naudojimas siekiant nutildyti neparankius asmenis, koalicijų kūrimas ir vietinio galios balanso palaikymas.
Širvintas lygina su Afrika
„Nors šie bruožai buvo išskirti remiantis Afrikos patirtimi, tuos pačius arba labai panašius mechanizmus galima aptikti ir Širvintų rajone“, – teigiama tyrime ir pabrėžiama, kad atėjus naujajai valdžiai, Širvintose imta vykdyti plataus masto „reorganizacija“: keičiami įstaigų vadovai, į pozicijas skiriami partijos statytiniai.
Svarbu ir tai, jog dažnai naudojamasi galimybe skirti laikinus įstaigų direktorius, mat šie gali išbūti visą kadenciją, tačiau jų skyrimas nereikalauja oficialaus konkurso.
Anot tyrimo, mere tapus Ž.Pinskuvienei asmeninių paskyrimų mastas Širvintose taip pat išaugo.
Interviu su vietos gyventojais metu bene daugiausiai tyrimo autoriai išgirdo apie merės veiksmus, kuriuos galima priskirti „purvinų triukų“ kategorijai.
Šie apima plačią įvairovę priemonių: balsų pirkimus, atleidimus iš darbo, šantažą priverčiant darbuotojus išeiti „savo noru“, grasinimus, menkinimus vietiniame laikraštyje, biudžetinių įstaigų kontrolę per vykdomus auditus, patikras, baimės įvarymą, tiesioginės atsakomybės vengimą, įstatymų keitimus.
Žmonės visko bijo. Bijo prarast darbus, bijo su kažkuo bendraut.
„Žmonės visko bijo. Bijo prarast darbus, bijo su kažkuo bendraut“, – tyrime cituojamas neįvardintas Širvintų gyventojas.
Tyrėjai pabrėžia, kad paskutinysis „išgyvenimo politikos“ bruožas Širvintose pasireiškia politinės opozicijos nebuvimu.
Nacionaliniu lygiu Darbo partijai prieštaraujančių Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio atstovai Širvintose yra koalicijoje su savivaldoje dominuojančiais „darbiečiais“. Pastarasis bendradarbiavimas lėmė TS-LKD biuro Širvintose skilimą ir pusės skyriaus narių narystės sustabdymą.
„Politinės mašinos“ taikinys – nepasiturintieji
Tyrėjai rašo, kad dažniausiai „politinių mašinų“ taikiniu tampa asmenys, kurie yra mažiau pasiturintys: „Žmonėms, kurie yra ties skurdo riba, pirminis ir svarbiausias tikslas yra patenkinti bazinius poreikius, tokius kaip maistas ar pastogė. Tai yra patogi terpė politinėms mašinoms kurti savo elektoratą. Teigdamos, kad vienintelės jos rūpinasi „paprastu žmogumi“, jos suteikia materialinę pagalbą neturtingiesiems mainais į lojalumą rinkimų metu.“
„Remiantis interviu analize, galima teigti, kad „politinės mašinos“ modelis paaiškina ir Širvintų atvejį – Širvintų rajono merė, siekdama išlaikyti savo valdžią Širvintose pasitelkia ir politinių mašinų mechanizmą per Darbo partiją“, – rašoma tyrime.
Skirtingai nei išlikimo ar posovietinių strategijų atveju, ši strategija remiasi partijos gebėjimu panaudoti turimus išteklius sau lojalaus elektorato sukūrimui. Anot autorių, tai yra daroma dviem būdais: mobilizuojant žmones į partiją ir skirstant paramą neturtingiesiems.
Tyrime teigiama, kad politinis vietos gyventojų lojalumas yra užsitikrinamas mobilizuojant juos į partiją. Tokie veiksmai ypatingai intensyvėja priešrinkiminiu laikotarpiu, kaip mini informantai: „prieš pat rinkimus reikėjo tuos žmones užčiaupti arba užverbuoti“.
Gerai dirbi partijai – ji atsilygins
„Remiantis informacija, gauta interviu metu, partijos nariams yra organizuojami koncertai, įvairios išvykos bei šventės. Be to, priklausant partijai tikimybė gauti tam tikrą postą savivaldybės kontroliuojamose struktūrose gerokai išauga. Dėl to narystė partijoje daugeliui gyventojų atrodo gana patraukliai ir naudingai“, – rašo tyrėjai.
Mainais į rūpestį partijos nariais, šie turi išlikti lojalūs ir rinkimų metu užtikrinti partijai kuo daugiau balsų. Kaip teigia informantai: „jeigu gerai dirbi (partijai), tai jinai ir atsilygins.“
Remiantis tyrėjų darytais interviu, Darbo partija Širvintose kontroliuoja pašalpų skirstymą rajone. Tai reiškia, kad savivaldybės resursai, kurie yra Darbo partijos rankose, yra panaudojami pašalpoms ar kitai pagalbai vargstantiems žmonėms.
Tyrėjai pabrėžia, kad akivaizdus „stiprios rankos“ poreikis, būdingas posovietinėms valstybėms. „Širvintų miesto gyventojai taip pat džiaugėsi tuo, jog nuo pat valdymo pradžios merė pradėjo kurti tvarką: statomos vaikų žaidimų aikštelės, remontuojami šaligatviai, montuojami miestą puošiantys gėlynai (nors vertėtų paminėti, jog kol kas tik miesto centre)“, – rašoma tyrime.
Anot tyrimo autorių, Širvintose viešieji ryšiai artimesni senajai propagandai, kai dalyvaujama visose miesto šventėse, kalbinami „paprasti“ miesto žmonės, su jais pasisveikinama, paspaudžiamos rankos.
Dar vienu sovietinio palikimo bruožu laikytina spaudos kontrolė.
O anksčiau tas laikraštis vis kritikuodavo valdžią.
Vienintelis spausdintas laikraštis Širvintose priklauso pačios merės aplinkai. Laikraštyje spausdinama tik valdančiajai grupei palanki informacija: nėra kritikos partijai, tuo tarpu žinios apie opoziciją nėra pateikiamos ar pateikiamos neigiamoje šviesoje.
„Nesu patenkintas vietine spauda, nes realiai mieste platinamas tik vienas laikraštis, kuris priklauso merei, ten vien tik pagyros apie Darbo partiją ir pačią merę, tačiau nėra kritikos ar kitokios nuomonės. O anksčiau tas laikraštis vis kritikuodavo valdžią“, – tvirtino neįvardintas apklaustasis.
Užvaldytas savivaldybes surasti sunku
Tyrėjai taip pat aiškinosi, kiek dar Lietuvoje galėtų būti tokių užvaldytų savivaldybių.
Tačiau, anot autorių, tai padaryti sunku, nes kai kurie duomenys neprieinami, pavyzdžiui – savivaldybės įstaigų darbuotojų pakeitimo po rinkimų mastas, seniūnų ir kitų savivaldybės darbuotojų partinė priklausomybė, arba tam reikia atlikti labai didelį darbą, pavyzdžiui, aiškintis vietos žiniasklaidos šališkumą.
Vienas iš rodiklių, galintis padėti aptikti potencialiai užvaldytas savivaldybes, yra rinkimuose gautas balsų skaičius. Tyrėjai aptiko 19 savivaldybių, kuriose yra dominuojanti partija.
Dominavimas prieš kitas partijas gali būti nulemtas ir kitų faktorių.
Darbo partija dominuoja Kėdainių, Širvintų, Švenčionių ir Alytaus rajonuose (šiame rajone daugiau balsų gauna TS-LKD, tačiau DP rezultatai yra išskirtinai aukšti), „Tvarka ir teisingumas“ – Pagėgiuose, TS-LKD – Molėtų, Palangos, Pasvalio ir Lazdijų savivaldybėse, LSDP – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Jonavos savivaldybėse, LVŽS – Ignalinos, Panevėžio, Šakių ir Šiaulių rajonuose, LRLS dominuoja Rietavo rajono savivaldybėje, LLRA – Šalčininkų savivaldybėje.
„Tačiau remiantis tik šiuo kriterijumi negalime spręsti, ar tam tikra savivaldybė yra užvaldyta. Dominavimas prieš kitas partijas gali būti nulemtas ir kitų faktorių“, – rašo tyrėjai.
Antrasis požymis, galintis padėti aptikti potencialiai užvaldytas savivaldybes, yra įtartinai aukštas rinkiminis aktyvumas: „Tai liudija ir mūsų atlikto kokybinio tyrimo rezultatai – savivaldybėje, kurios valdžia yra vienos partijos rankose, politinė mašina gali būti pasitelkiama rinkėjų mobilizavimui per seniūnus, per išankstinius rinkimus.“
Tokius įtarimus patvirtina ir aktyvumo savivaldos rinkimuose palyginimas su aktyvumu referendume, kuris gali būti laikomas bendruomenės pilietiškumo požymiu.
Įtraukus šį požymį, potencialiai užvaldytų savivaldybių skaičius sumažėja iki 10 savivaldybių: Pagėgių, Neringos (dėl šios savivaldybės įtraukimo kyla abejonių, kadangi joje aktyvumas išskirtinai aukštas ne tik vietos rinkimuose, bet ir referendume), Lazdijų, Širvintų, Švenčionių, Ignalinos, Šalčininkų, Alytaus, Druskininkų ir Birštono savivaldybės.
Signalai, kad savivaldybė – įtartina
„Tačiau negalima atmesti tikimybės, jog į šį sąrašą nepelnytai patenka tos savivaldybės, kuriose rinkėjų aktyvumas paaiškinamas tik pilietiškomis paskatomis, o vietinė valdžia užsitarnauja žmonių palaikymą nenaudodama klientelistinės politikos“, – teigiama tyrime.
Didelis rinkėjų aktyvumas, didelis partijos balsų skaičius ir balsų svyravimas apylinkių lygmeniu signalizuoja, kad tam tikra savivaldybė yra įtartina.
Trečiasis požymis, kylantis iš Širvintų atvejo tyrimo, yra dideli dominuojančios partijos rezultatų skirtumai savivaldybės apylinkėse.
Apibendrinant, statistinė analizės pagalba buvo bandoma identifikuoti savivaldybes, kuriose tikėtina, kad vietos valdžia yra užvaldyta. Remiantis rinkimų rezultatais buvo išskirti trys požymiai, kurie gali padėti atpažinti potencialiai užvaldytas savivaldybes.
„Didelis rinkėjų aktyvumas, didelis partijos balsų skaičius ir balsų svyravimas apylinkių lygmeniu signalizuoja, kad tam tikra savivaldybė yra įtartina. Vis gi, reikia pabrėžti tai, kad statistinė analizė neįrodo, kad savivaldybė yra užvaldyta, tam reikia atlikti tolimesnius tyrimus“, – teigia autoriai.