Tyrimas parodė, jog žurnalistai darbe aktyviai naudoja įvairius socialinės žiniasklaidos kanalus: 88 proc. respondentų naudoja paieškos sistemas (pvz. „Google“, „Yahoo!“ ir kt.), 73 proc. – „Vikipediją“, 54 proc. – tinklaraščius (29 proc. informacijos sklaidai, 62 proc. paieškai), 72 proc. – socialinius tinklus, pvz. „Facebook“, „LinkedIn“ (63 proc. informacijos sklaidai, 60 proc. paieškai), 58 proc. nuotraukų/vaizdo svetaines, pvz. „Flickr“, „Youtube“ (18 proc. informacijos sklaidai, 60 proc. paieškai).
Forumais darbe naudojasi daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių, o mažiausiai populiarus tarp žurnalistų – mikrotinklaraštis „Twitter“ – juo naudojasi tik 12 proc. respondentų. Asmeninį profesinį tinklaraštį turi 24 proc. žurnalistų, o dar 22 proc. planuoja tokį turėti. Šiuo kanalu informaciją skleidžia 12 proc. respondentų.
Respondentų manymu, socialinę žiniasklaidą Lietuvoje geriausiai išnaudoja pramogų pasaulio atstovai, nedaug atsilieka ir verslas, nevyriausybinės organizacijos bei žiniasklaida, o vyriausybinės organizacijos kol kas socialinės žiniasklaidos neišnaudoja visiškai.
Iš Lietuvos politikų geriausiai socialinę žiniasklaidą, pasak respondentų, naudoja Artūras Zuokas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Balsų surinko ir kiti politikos veikėjai: Linas Karalius, Remigijus Šimašius, Vygaudas Ušackas, kiek mažiau – Leonidas Donskis, Gediminas Kirkilas, Dainius Kreivys, Saulius Stoma, Mantas Adomėnas, Egidijus Vareikis.
Žiniasklaidos ateitį žurnalistai mato šviesią – į klausimą, kokių žiniasklaidos priemonių neliks po 20 m. beveik visi vienareikšmiškai atsakė, jog liks visos, tačiau jos transformuosis, modifikuosis, keisis jų forma, paskirtis, turinys, o taip pat turimos rinkos dalys.
Tyrimą atliko ryšių su visuomene agentūra „Komunikacija ir konsultantai“. Jame dalyvavo 89 samdomi laisvai, dirbantys nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje žurnalistai.