Analizės rezultatai atliepia tarptautinių švietimo tyrimų (TALIS ir TIMMS) išvadas, kad Lietuvos pedagogai profesinės kompetencijos stiprinimo požiūriu išsiskiria iš kolegų kitose šalyse.
Daugiau nei 71 proc. Lietuvos mokyklų pedagogų per praėjusius mokslo metus tobulino naudojimosi informacinėmis technologijomis kompetenciją. Antroje vietoje – mokomojo dalyko profesinių žinių gilinimas: tą darė beveik 29 proc. pedagogų. Trečiąją vietą sąraše užėmė bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos didinimas (17,6 proc.).
Tai atsispindi ir bendrojo ugdymo mokyklų pažangos analizėje: mokyklų pažanga daugiausiai pastebima naudojimosi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT) ir naujų metodų taikymo srityje. Lietuvos mokyklos teigia padariusios pažangą naudojantis IKT (62,9 proc.), taikant naujus metodus (43,6 proc.), gerinant psichologinę savijautą (8,2 proc.), atliekant vadybos sprendimus (7 proc.), teikiant pagalbą specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (12 proc.) ir bendradarbiaujant (12 proc.).
Vertindamos mokinių pasiektą pažangą, mokyklos dažniausiai nurodė, kad įvyko teigiamų pokyčių ugdymo procese ir gerėjo mokinių pasiekimai. Daugiau nei trečdalis mokyklų fiksavo mokinių mokymosi įgūdžių tobulėjimą – 45,2 proc. mokyklų nurodė, kad mokinių pasiekimai gerėja, 34,4 proc. – kad mokinių mokymosi įgūdžiai tobulėja, 20 proc. pastebėjo mokinių psichologinės savijautos pokyčių, 10 proc. įvardijo lyderystės ir vadybos pokyčius.
Pasak analizę atlikusių tyrėjų, ryškiausiais pastebimi pokyčiai dėl vadybinių kompetencijų tobulinimo: to rezultatas – efektyvesni vadybiniai sprendimai, psichologinės savijautos gerėjimas mokykloje. Užfiksuotus ryšius tarp tobulintų kompetencijų ir mokinių daromos pažangos, jų teigimu, galima paaiškinti nedideliu laiko tarpu tarp mokytojų kompetencijų tobulinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo.
Stengiantis stiprinti ryšį tarp pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir mokinių pažangos, tyrėjai rekomenduoja mokyklų vadovams atsižvelgti į tarptautinių tyrimų išvadą, kad daugumai mokytojų aktualiausias kvalifikacijos tobulinimo poreikis – naudojimasis informacinėmis technologijomis mokant dalyko.
„Mokytojų profesinis tobulėjimas: 2021 metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų pažangos duomenų analizė“, kurioje vertinamos sąsajas tarp mokyklos pedagogų, švietimo pagalbos specialistų bei vadovų keliamos kvalifikacijos, įgytų žinių praktinio pritaikymo ir mokinių daromos pažangos, prieinama NŠA interneto svetainėje.
