Tai buvo nustatyta specialaus tyrimo metu, vertinant šalies gyventojų žinias apie pagrindinius širdies ligų rizikos veiksnius – kraujospūdį ir pulsą. Šią apklausą inicijavo Lietuvos širdies asociacija kartu su farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva“, o atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.
Turint padidėjusį kraujo spaudimą, kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Kauno apskrities gyventojų apklausos duomenimis, ši apskritis užima trečią vietą Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, kurie niekada nesimatavo savo kraujospūdžio. Taip teigė 18 proc. apklaustų kauniečių. Ketvirtadalis Kauno apskrities gyventojų nurodė turintys padidintą kraujospūdį, t.y. daugiau kaip 140/90 mmHG (gyvsidabrio stulpeliai milimetrais).
Susidomi, kai pajunta padažnėjusį širdies plakimą
Vidutinis kauniečių širdies dūžių skaičius per minutę (pulsas) ramybės būsenoje, pailsėjus 15 min., siekia 71 kartą. Optimalus pulsas, turint padidintą kraujo spaudimą, turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika. Beveik ketvirtadalis – 24 proc. – apklaustų kauniečių teigia, kad apskritai niekada nėra matavęsi savo pulso. Šie rodikliai rodo, kad kauniečiams ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos abu rizikos faktorius – padidėjusį kraujo spaudimą ir dažną pulsą.
Akcijos rengėjų nuotr./Jogos seminaras |
Pagrindinė priežastis, skatinanti Kauno apskrities gyventojus atkreipti dėmesį ne tik į kraujo spaudimą, bet ir į pulsą – jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas. Taip teigė daugiau nei trečdalis, t.y. 35 proc. apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad tai yra ir populiariausia priežastis atkreipianti gyventojų dėmesį į pulsą visoje Lietuvoje. Kita vertus, pakankamai didėlė kauniečių dalis vis dar nesurūpina savo pulsu ir visai neatkreipia į jį dėmesio – taip teigė 34 proc. apklaustų Kauno gyventojų.
Populiariausias tarp kauniečių pulso reguliavimo būdas – nusiraminti: taip sakė trys iš dešimties apklaustųjų. 23 proc. Kauno gyventojų mano, kad jo pulsas yra normalus ir nekelia jokių rūpesčių. Tačiau net 24 proc. kauniečių, esant tankiam pulsui, nesiima jokių priemonių. 15 proc. apklaustųjų naudoja specialius pulsą retinančius vaistus.
Mažiausiai rūpestingi Tauragės gyventojai
Tyrimas taip pat parodė, kad mažiausiai dėmesio savo kraujospūdžiui ir pulsui šalyje skiria Tauragės gyventojai, todėl jie labiausiai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šioje apskrityje yra daugiausiai žmonių, niekada nesimatavusių kraujospūdžio – trys iš dešimties – bei pulso – daugiau nei pusė, t.y. 52 proc., gyventojų. O atidžiausiai šalyje savo širdimi rūpinasi šiauliečiai – 21 proc. apklaustųjų kraujospūdį matuoja kelis kartus per savaitę, o pulsą – 18 proc.
Tyrimas atskleidė ir bendrą neigiamą visos šalies tendenciją – net 16 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių apskritai nėra matavę kraujospūdžio: nei patys, nei medicinos įstaigoje. O pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 27 proc.