Indeksas skaičiuojamas dešimtbalėje sistemoje, vertinant valstybes šešiasdešimtyje sričių, sugrupuotų į penkias kategorijas: rinkimų procesas ir pliuralizmas, pilietinės laisvės, valdžios funkcionavimas, politinis dalyvavimas ir politinė kultūra.
Estija indekse tapo Rytų Europos regiono lydere, o Latvija rikiuojasi iš karto po 3-4 vietą užimančių Lietuvos ir Slovėnijos. Lenkija regioniniame reitinge – aštuntoji.
Pagal vertinimą, Lietuva kaip ir kaimyninės šalys priskiriama demokratijų su trūkumais kategorijai.
Lietuvos indeksas siekia 7,5 ir kyla trečius metus iš eilės, tačiau dar nepasiekė 2013-2015 metais buvusio aukščiausio šalies turėto 7,54 balo.
Pagal vertinimą, Lietuva kaip ir kaimyninės šalys priskiriama demokratijų su trūkumais (flawed democracies) kategorijai. Pasak reitingo autorių, tai reiškia, jog valstybėse vyksta laisvi ir sąžiningi rinkimai ir gerbiamos pagrindinės pilietinės laisvės – nors ir esama problemų, pavyzdžiui, dėl žiniasklaidos laisvių ar neišsivysčiusios politinės kultūros.
Globalaus demokratijos reitingo lyderės – Šiaurės šalys: Norvegija, Islandija ir Švedija užima pirmąsias tris reitingo pozicijas, Naujosios Zelandijos aplenkta Danija – penktoji.
Apžvelgdami pasaulio tendencijas, Demokratijos indekso rengėjai pastebi, jog pirmąjį kartą per trejus metus indeksas nesumažėjo. Tačiau taip pat nepastebima ir jo augimo.
„The Economist Inteligence Unit“ yra „The Economist Group“ tyrimų ir analizės padalinys, tiriantis globalius pokyčius ir jų įtaką verslui, ekonomikai ir valstybėms.
