Apklausoje, atliktoje internetu praėjusių metų pabaigoje, dalyvavo beveik 3000 respondentų trijose Baltijos šalyse. Apklausos metu respondentai turėjo įvertinti skirtingų žiniasklaidos priemonių praėjusių metų turinį bei nurodyti savo pasitikėjimą skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis. Apibendrindama tyrimo rezultatus, „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Lietuvoje Laura Astrauskienė teigia, kad Baltijos šalių respondentai įžvelgia pokyčius įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau jie ryškiausi kalbant apie televizijas.
„Vertinant įvairias žiniasklaidos priemones, daugiau nei pusė visų respondentų Estijoje ir Lietuvoje teigė, jog labiausiai pagerėjo nacionalinės televizijos turinys, tuo tarpu latviai pastebėjo pokyčius komercinėse televizijose“, – teigia L.Astrauskienė. Tyrimo rezultatai parodė, kad nacionalinės televizijos turinys geriausiai įvertintas tarp Lietuvos ir Estijos respondentų. Be to, šiose šalyse respondentai išsakė didžiausią pasitikėjimą nacionaline televizija lyginant su kitomis žiniasklaidos priemonėmis – pasitikėjimo lygis nacionaline televizija siekia 5,1 balą iš 7. Taip pat šiose šalyse didžiausias ir pasitikėjimo nacionaliniu radiju rodiklis – 4,9 balas. Tuo tarpu Latvijoje geriausiai yra vertinamas komercinės televizijos turinys, o labiausiai pasitikima internetu kaip žiniasklaidos priemone – pasitikėjimo balas Latvijoje – 4,7 balo.
Lietuvoje komercijos televizijos turinys vertinamas prasčiausiai iš visų trijų Baltijos šalių – 2,7 balo iš 5, taip pat ir pasitikėjimas komercine televizija šioje šalyje žemiausias– 3,8 balo iš 7. Žurnalistų darbo kokybė per pastaruosius metus yra vertinama kaip vidutiniškai gera. Prasčiausiai žurnalistų darbas yra vertinamas Lietuvoje – 3 balai iš 5, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje žurnalistų darbo kokybė vertinama 3,1 balo iš 5 galimų.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius apžvelgdamas tyrimo rezultatus teigia, kad pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju visose Baltijos šalyse ne daug skiriasi, tačiau nežymus nacionalinio ir komercinio transliuotojo vertinimai skiriasi dėl kelių dalykų. „Lietuvoje nacionalinis transliuotojas yra nepriklausomas turinio skelbimo atžvilgiu, o Latvijoje komercinės žiniasklaidos priemonės išlaiko stipresnes pozicijas, – teigia D.Radzevičius, – Latvijoje ir komercinė televizija, ir ir spauda yra stipresnės nei Lietuvoje. Visų pirma, Latvijos visuomenės sudėtis yra kiek kitokia nei Lietuvoje. Šioje šalyje pakankamai didelė ir įtakinga rusų tautinė mažuma, užimanti didelę dalį visuomenės. Be to, šios šalies žiniasklaidos rinka padalinta į latviškai ir rusiškai kalbančias. Galima spėti, kad nacionalinis arba visuomeninis transliuotojas nebūtinai atitinka visos visuomenės lūkesčius.“ D.Radzevičius taip pat pabrėžia, kad Latvijos visuomeninis transliuotojas gerokai atsilieka nuo nacionalinio transliuotojo pasiekto lygio nei Lietuvoje ir Estijoje.
Internetinė apklausa atlikta gruodžio mėn., per ją apklausti 947 18–65 m. amžiaus respondentai Lietuvoje, 1017 respondentų Latvijoje ir 1008 respondentai Estijoje.
