Šie faktai yra išvados iš Lietuvos verslo konfederacijos užsakyto ir Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo. Trečiadienį vyko ir dviejų vykdytų tyrimų (pirmasis buvo atliktas 2016 m., antrasis – 2017 m.) rezultatų palyginimas.
Daugiausiai išgeriama kaime
Tyrimas suskirstė tiriamuosius į keturias grupes: girtaujantys, kurių šalyje yra 4,2 proc., 2016 m. buvo 4,7 proc., reguliariai vartojančių dalis abejais metais 7,7 proc., proginiai, kurie išgeria tik per šventes ar kitas progas, sudaro 48,5 proc., 2016 m jų dalis buvo 44,4, taip pat nuo praėjusio tyrimo padidėjo negeriančių grupė nuo 39,6 iki 43 proc. Matoma, jog vartojančių alkoholinius gėrimus Lietuvoje mažėja.
Girtaujančių asmenų dalis priklauso ir pagal gyvenamąją vietą. Duomenys, palyginti su 2016 m. tyrimo rezultatais, taip pat kinta į teigiamą pusę: kaimuose 2016 m. išgerdavo 8,5 proc., 2017 – 5,7 proc., miestuose nuo 4,6 proc. sumažėjo iki 4,1, o didmiesčiuose atitinkamai nuo 4,2 proc iki 3,2 proc.
„Girtuokliauja kaimo vietovėse ne dėl to, kad gamtoje, bet aš manau, galbūt dėl to, kad mažiau yra pramogų ir galimybių leisti laisvalaikį. Tai skatina žmones dar labiau piktnaudžiauti alkoholiu“, – pasakoja LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Geriame retai, bet daug
Lietuvoje alkoholio suvartojama nedažnai, tačiau ir nemažai. Per savaitę girtaujantys išgeria 286 gramų alkoholio, reguliariai vartojantys – 97 g, proginiai vartotojai – 39 g, o visų vidurkis – 71 g.
2016 m. per savaitę išgertas grynojo alkoholio kiekis beveik visose kategorijose buvo didesnis: girtaujantys išgerdavo 307 g, reguliariai vartojantys – 133 g, proginiai vartotojai – 35 g, o visi – 7,5 g.
Kasdien alkoholio suvartoja 3,3 proc., 2–4 kartus per savaitę – 6,5 proc., kartą per savaitę – 16,7 proc., 2–3 kartus per mėnesį – 20,1 proc., kartą per mėnesį alkoholio suvartoja 21,7 proc., kelis kartus per metus – 30,2. Nuo 2016 m. alkoholio vartojimo dažnumas padidėjo tik kasdien vartojančių asmenų ( 2016 m. – 2,6 proc.), kartą per mėnesį (2016 m. – 18 proc.) ir kelis kartus per metus (2016 m. – 27,2 proc.).
Jaunimas blaivėja, vyresnė karta turi problemų
„Yra ir gerų žinių, ir blogų žinių. Pradedant nuo gerų, jaunimas palyginti mažai geria arba nėra tokios tendencijos girtavimo. Taip pat gera žinia ta, kad darbe, aš manau, jog nedaug, jei 4 proc. yra išgeriančių.
Blogesni dalykai yra tie, kad vis dar išgeriamo alkoholio kiekis yra didelis ir tie žmonės, kurie vartoja daugiau alkoholio, jie jau atsiranda tokioje specifinėje grupėje, kurią mokslininkai pavadino girtaujančiais, mes paprastai sakome, tautiškai, girtuokliai. Šis girtuoklių socialinis luomas yra pakankamai aiškiai apibrėžtas. Kaip matyti iš tyrimo: nedaug uždirbantys arba bedarbiai, neturintys mėgstamų užsiėmimų, nesportuojantys“, – teigia V.Sutkus.
Tyrime pristatyta girtaujančių asmenų struktūra. Daugiausia alkoholio suvartojama kaime, girtauja vyresnės kartos (40–60 m.) vyrai, gyvenantys kaime ir nedirbantys ar turintys mažas pajamas. Linkę labiau vartoti alkoholį įgiję vidurinį išsilavinimą arba jo išvis neįgiję ir fizinį darbą dirbantys asmenys. O tarp tokių asmenų vyrauja vieniši žmonės.
Be to, pastebėtas realus ryšys tarp tėvų ir vaikų alkoholio vartojimo įpročių yra (geriantys asmenys matė girtaujančius abu tėvus ar vieną iš jų). Girtaujantys asmenys dažniausiai renkasi pigius ir nekokybiškus gėrimus: spirituotą vyną ir stiprų alų.
Pranešime spaudai teigiama, kad tyrimo duomenys atskleidė, jog net 22 proc. girtaujančių ir 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą.
„Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, – pranešime sako tyrimo bendraautorė Vita Karpuškienė.
Per savaitę girtaujantys išgeria 286 gramus alkoholio, reguliariai vartojantys – 97 g, proginiai vartotojai – 39 g, o visų vidurkis – 71 g.
Retai geriančių nepaveikia reklama
Pasak dar vienos tyrimo bendraautorės Aušrytės Rastenienės, „girtaujantys skiriasi nuo bendro vaizdo ten, kur vardijamos yra problemos. Jie geria dėl asmeninių problemų, dėl darbo problemų, streso, dvasinės tuštumos jausmo, neturėjimo ką veikti. Jeigu mes žiūrime į tuos žmones, kurie vartoja alkoholį progomis, tai jie nenori išsiskirti iš aplinkinių, mėgaujasi, galų gale dėl to, kad tokia tradicija švęsti“. Ji taip pat priduria, kad reklama retai vartojantiems asmenims įtakos neturi.
Visgi daugumai gyventojų yra priimtinas kultūringas alkoholio vartojimas. Jam būdinga pašnekesiai ir užkandžiavimas gėrimo metu (dažniau teikia pirmenybę tolerantiškam alkoholio vartojimui 42 proc. apklaustųjų, o tikrai renkasi tokį gėrimą 33 proc.).
V.Sutkus baigiantis konferencijai paminėjo, kad šis tyrimas nėra paskutinis ir, galbūt, kitame tirs tik girtaujančių grupę.
Kiek anksčiau Statistikos departamentas paskelbė, kad, išankstiniais duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro).
