Didžioji dauguma, net 89 proc., sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc., būdami darbdaviu, priimtų tokį žmogų į darbą.
„Vykdoma žmonių su negalia užimtumo pertvarka – taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, suteikiamos individualizuotos paslaugos – duoda apčiuopiamų rezultatų. Žmonės su negalia ne tik sėkmingai įsidarbina atviroje darbo rinkoje, bet keičiasi ir visuomenės nuomonė apie dirbančius žmones su negalia. Tai padeda žmonėms su negalia lengviau įsitraukti, didėja jų galimybės atviroje darbo rinkoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad šiemet padaugėjo respondentų, kurie visiškai arba greičiau sutinka su teiginiu, jog žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. 2023 m. taip manančių buvo 48 proc., 2022 m. – 46 proc. Iš viso šiais metais su šiuo teiginiu visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko didžioji dauguma – 89 proc. tyrimo dalyvių.
Per metus net 5 proc. punktais padaugėjo sutinkančių su teiginiu, jog žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Visiškai ar greičiau su tokiu teiginiu 2023 m. sutiko 29 proc., 2022 m. – 25 proc. apklaustųjų, iš dalies sutiko 2023 m. 48 proc., 2022 m. – 47 proc. Iš viso su tokiu teiginiu šiemet visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko 77 proc. respondentų.
Palyginti su 2022 m. rezultatais, sumažėjo apklaustųjų, manančių, kad žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje yra diskriminuojami. Šių metų tyrimo duomenimis, su teiginiu visiškai sutinka 12 proc. apklaustųjų (2022 m. 17 proc.), sutinka 22 proc. (2022 m. 25 proc.).
Per metus 3 proc. punktais sumažėjo manančių, kad darbo rinkoje yra diskriminuojami žmonės su intelekto sutrikimais, 2022 m. taip manė 39 proc., o 2023 m. – 36 proc. apklaustųjų. Taip pat 3 proc. sumažėjo manančių, kad darbo rinkoje yra diskriminuojami žmonės su sensorine (regos, klausos, kalbos ir kalbėjimo) negalia. 2022 m. taip manė 11 proc., 2023 m. – 9 proc. apklaustųjų.
Šių metų tyrimo duomenimis, apklaustieji dažniau pritarė teiginiui, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama (2023 m. 42 proc., 2022 m. 34 proc.), taip pat dažniau visiškai sutiko su tuo, kad būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama (2023 m. 25 proc., 2022 m. 22 proc.).
Sumažėjo apklaustųjų, greičiau sutinkančių, kad tinkamiausias darbas žmonėms su negalia – žemesnės kvalifikacijos, nesudėtingas ir su pasikartojančiomis užduotimis (2023 m. 13 proc., 2022 m. 18 proc.) ir padidėjo visiškai nesutinkančiųjų dalis (2023 m. 12 proc., 2022 m. 7 proc.).
Individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos. Užimtumo tarnyba žmonėms su negalia teikia individualias paslaugas, kurios padeda pašalinti kliūtis įsidarbinti. Vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių klientus aptarnauja atvejo vadybininkai, kurie vertina jų poreikius ir galimybes, koordinuoja pagalbos priemonių organizavimą, pasitelkdami savivaldybių, socialinių partnerių ar nevyriausybinių organizacijų siūlomas paslaugas.
Dažniausiai negalia nėra pagrindinė kliūtis ieškant tinkamo darbo. Psichologines problemas, motyvacijos ir pasitikėjimo savimi stoką, ribotą judumą, socialinių įgūdžių stoką, finansinių įsipareigojimų sprendimus kartu su socialiniais partneriais padeda išspręsti atvejo vadybininkai. Ypač daug dėmesio skiriama ir paslaugų tęstinumui: žmones su negalia aptarnaujantys specialistai padeda susitvarkyti įdarbinimo dokumentus, o vėliau konsultacijas gali teikti ir įsidarbinus.
Užimtumo tarnyboje nuosekliai stiprinama atvejo vadybininkų komanda – rengiami vidiniai ir išoriniai mokymai, didėja tokių specialistų skaičius.
Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti žmonėms įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui atlyginama dalis įdarbintam riboto darbingumo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio išlaidų. Už žmones, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai. Už žmones, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 36 mėnesių, o už tuos, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis – iki 6 mėnesių.
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė skirta darbo neturinčiųjų įdarbinimui arba dirbančių žmonių su negalia darbo vietos išlaikymui, aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui subsidijuoti. Darbdaviai gali įsigyti (projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti) darbo vietai pritaikyti reikalingas techninės pagalbos priemones ar darbo procese naudojamus specialius įrenginius. Vienai darbo vietai pritaikyti gali būti skiriama iki 31 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžių sumos. Pritaikant darbo aplinką bei patalpų prieinamumą, kai reikia remontuoti pastatą (patalpą), skiriama parama – iki 4,7 MMA.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas darbuotojui su negalia, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato tokį poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms – 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už darbo laiką, kada darbdavio priskirtas darbo asistentas padeda darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.
Tai – tik dalis priemonių, padedančių žmonėms su negalia sėkmingai įsitraukti į darbo rinką. Užimtumo tarnyboje klientams su negalia siūloma įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse. Kai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, siūloma pasinaudoti paramos judumui lėšomis. Žmonės su negalia taip pat gali dalyvauti paramos verslo kūrimui priemonėje, jei verslo idėjos yra susijusios su skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslais arba prisidės prie žiedinės ekonomikos skatinimo.
