Dažniausiai vadovaujančias pozicijas moterys užima farmacijos (57 proc.), mažmeninės prekybos (51 proc.) ir žiniasklaidos, leidybos bei reklamos įmonėse (63 proc.).
Daugiausiai aukščiausiojo lygio vadovių moterų yra Lietuvos greitojo vartojimo prekių sektoriaus įmonėse (35 proc.), draudimo bendrovėse (38 proc.), komunalinių paslaugų bendrovėse (29 proc.) ir bankiniame sektoriuje (23 proc.). Tyrimas taip pat rodo, kad įvairiuose sektoriuose aukščiausiojo lygio vadovių pareigas einančių moterų atlyginimas yra iki 10 proc. didesnis negu tas pačias pareigas užimančių vadovų vyrų.
„Hay Group“ analizės duomenimis, mažiausiai vadovių moterų Lietuvoje yra statybų pramonės (statybinių medžiagų gamybos ir statybos įmonėse), pramonės mašinų gamyboje. Taip pat mažiau moterų užima viduriniosios ir aukščiausios grandies vadovių pareigas ITT ir aukštųjų technologijų bendrovėse.
Pagal moterų užimamas pozicijas, daugiausiai jų dirba žmogiškųjų išteklių srityje – jos sudaro 94 proc. visų darbuotojų. Daug moterų užima ir įvairias pozicijas klientų aptarnavimo srityje mažmeninės prekybos įmonėse (91 proc.), bankuose (86 proc.). Moterys taip pat dominuoja tarp biuro administratorių (71 proc.) bei kontaktų ir skambučių centruose (69 proc.).
Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje per paskutinius metus sparčiai daugėja pardavimų pozicijas užimančių moterų. „2007 metais moterys pardavimo pozicijose sudarė 45 proc., o 2011 m. jų buvo jau 62 procentai. Tai reiškia, kad dėl tam tikrų asmeninių savybių moterys vis labiau įsitvirtina pardavimų srityje, į kurią anksčiau verslas buvo linkęs priimti daugiau vyrų“, – teigia „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songin.
„Hay Group“ atlikta pasaulinė lyderystės studija atskleidžia, kad geriausiai sekasi toms vadovėms moterims, kurioms pavyksta apjungti taip vadinamą tiek vyrišką, tiek moterišką vadovavimo stilių. „Būti gera vadove nereiškia būtinybės kopijuoti vyrišką vadovavimo stilių. Tyrimai rodo, kad sėkmingoms organizacijoms vadovauja moterys, žinančios, kada reikia būti direktyvoms, autoritariškomis, kaip vadovauti asmeniniu pavyzdžiu (tai būdinga vyriškai lyderystei) ir kada reikia būti įsigilinančiomis, skatinančiomis darbuotojus tobulėti, t. y. taikyti moteriškus lyderystės stilius. Tokios vadovės sukuria gerokai efektyvesnį, į veiklos rezultatų pasiekimą nukreiptą organizacijos klimatą nei vadovai vyrai ar kitos vadovaujančios moterys, kurios remiasi vien vyriškomis lyderystės savybėmis“, – sako Neda Songin.
Pasak Nedos Songin, dirbančios moterys Lietuvoje sudaro 60 proc. visų darbo rinkos dalyvių, o vadovaujančius postus organizacijose užima tik penktadalis iš jų. Visgi neretai moterų užimamos pozicijos yra jų pačių apsisprendimo klausimas – iš esmės sąlygos tapti vadovėmis yra, tačiau moterims tenka rinktis tarp profesinės veiklos ir šeimos. Gana dažnai jos renkasi antrąjį variantą, dėl kurio karjeroje daromos pertraukos, o vėliau sugrįžtama į tas pačias pareigas. Nepaisant to, Lietuvoje moterų vadovavimo gebėjimai yra vertinami, vadovių moterų skaičius auga, o ateityje jis ir toliau didės, nes organizacijos vis labiau linkę atsižvelgti į moterų vadovių stipriąsias puses. Verslo organizacijos visuomet siekia efektyvumo, todėl efektyvios lyderės turi daug galimybių darbo rinkoje.
