Pasak tyrimo, tai, jog dantis valosi daugiau nei kartą per dieną, nurodė 61-62 proc. 11-15 metų mergaičių ir 36-37 proc. 13-15 metų berniukų. Šio amžiaus berniukų grupėje burnos higienos rodikliai, lyginant su situacija prieš ketverius metus, prastėja.
Tarp vienuolikmečių berniukų šis rodiklis kiek geresnis – kad valosi dantis bent dukart per dieną, nurodė beveik pusė, t.y. 47 procentai apklaustųjų.
Iš viso tyrime įtrauktose valstybėse vidutiniškai du trečdaliai paauglių nurodė, jog valosi dantis dažniau nei kartą per dieną.
Ataskaitoje pažymima, kad dantis dažniau pareigingai valosi mergaitės (vidutiniškai 71-76 proc.), nei berniukai (55-61 proc.)
PSO nurodo, jog burnos higiena labiau linkusios rūpintis tyrime dalyvavusios vyresnės mergaitės, nei jaunesnės, berniukų grupėje pastebima priešinga tendencija.
Taip pat pastebimas ryšys tarp burnos higienos ir socialinės nelygybės, t.y. beveik visose šalyse labiau pasiturinčių šeimų vaikai buvo linkę dažniau valytis dantis. Pasak PSO tyrimo, esminės įtakos tam turi ir sveika mityba, nes paaugliams bręstant ir įgyjant daugiau savarankiškumo dėl savo mitybos įpročių, jie labiau linksta rinktis nesveiką maistą ar maitintis rečiau, nei įprasta.
„Nesveiko maisto pasirinkimas taip pat veikia jų burnos higieną ir didina dantų karieso riziką. Tai kelia nerimą, kadangi kai kuriose valstybėse ir regionuose rūpestis burnos higiena išlieka žemas, ypač tarp berniukų“, – pažymi PSO.
Mokslininkas: įpročiai pasiveja nuo sovietmečio
Pagrindinis HBSC tyrėjas Lietuvoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas BNS teigė, kad šios problemos būdingos ir kitoms Europos valstybėms, buvusioms Sovietų sąjungos sudėtyje.
„Tai yra būtent nuo to laikotarpio, kai tai nebuvo laikoma bendrosios sveikatos ar gyvensenos dalimi. Kalbant apie burnos higieną, dėmesys jai viešajame diskurse, mokykloje, yra labai mažas“, – teigė profesorius.
Anot jo, kai kuriose šalyse mokyklose sudaromos galimybės moksleiviams turėti dantų šepetėlį ir išsivalyti dantis po kiekvieno valgio ar bent jau po pusryčių.
„Pas mus viešojoje erdvėje apie tai neteko girdėti. Matyt, šeimos pavyzdys yra irgi užkrečiantis, prisideda, matyt, ir tai, kad suaugusių žmonių burnos higiena Lietuvoje taip pat nėra geriausia“, – sakė jis.
HBSC (ang. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimas vykdomas ketverius metus PSO iniciatyva.
