Anot tyrimą pristačiusios Teisės instituto mokslininkės dr.Aušros Pocienės, tam tikras rajonų išdėstymas lemia nusikaltimus.
„Jei suplanuosime labai aukštų pastatų rajoną, gali būti, kad nesikurs bendruomenė, žmonės gyvens kaip anoniminė masė, nebus socialinės kontrolės, tad gali pradėti plisti nusikaltimai. Apie tai turėtų žinoti architektai“, – penktadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė A.Pocienė.
Jos teigimu, galima išsiaiškinti modelius, nurodančius, kurioje vietoje susitinka auka ir pažeidėjas, bei pagal gautus rezultatus atriboti erdves, kur, pavyzdžiui, būna seneliai, o kur būriuojasi jaunimas.
„Bet Lietuvoje vyksta taškinė plėtra, kai negali suprojektuoti viso rajono, nes turi apeiti privačius sklypus“, – teigė mokslininkė.
Jai pritarė ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro mokslininkas dr.Alfredas Kiškis. Jis priminė, jog Lietuvoje nėra nusikalstamumo žemėlapių, kuriuose būtų užfiksuotas nusikalstamų veikų pasiskirstymas.
„JAV Kalifornijos valstijoje, San Diego apygardoje, yra sistema ir netgi mes iš Lietuvos galime prašyti jų informacijos, nurodyti laikotarpį, valandas, savaitės dienas, mus dominančias nusikaltimų rūšis“, – sakė A.Kiškis.
Pasak jo, tokie žemėlapiai padeda planuoti nusikaltimų prevenciją. Tačiau A.Pocienė pažymi, kad žmonių saugumo jausmas nebūtinai priklauso nuo nusikalstamumo lygio.
„Labai daug lemia socialinės demografinės charakteristikos. Yra nustatyta, kad moterys, taip pat žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, vyresni gyventojai jaučiasi nesaugūs“, – tikino A.Pocienė.
Lietuvoje, anot A.Kiškio, jau daug metų aukščiausias nusikalstamumo lygis nustatomas Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje.
„Neringoje dėl to, kad nusikalstamumo lygis skaičiuojamas pagal nuolatinių gyventojų skaičių, kuris Neringoje nedidelis, tačiau vasarą atvažiuoja daug poilsiautojų, o tarp jų ir nusikaltėlių, kurie padaro nemažai nusikalstamų veikų“, – teigė A.Kiškis.
Be to, miestuose nusikalstamumas yra žymiai didesnis nei kaimuose, t. y. 3/4 nusikalstamų veikų padaroma miestuose.
„Bet jei skaičiuotume nusikalstamumo lygį 100 tūkst. gyventojų, miestuose nusikalstamumo lygis 64 proc. didesnis“, – žurnalistams sakė mokslininkas.
Taip, anot A.Kiškio, yra dėl to, kad miestuose daugiau gyventojų, jie vieni kitų taip gerai nepažįsta kaip kaimuose, miestuose, taip pat didesni migracijos procesai, didesnė kultūrinė įvairovė, blogiau veikia tinkamo elgesio palaikymas ir netinkamo pasmerkimas.
Mažinti nusikaltimus, Tarptautinės teisės ir verslo mokyklos Teisės fakulteto dekano dr. Raimundo Kalesnyko teigimu, turėtų policija kartu su savivaldybe ir gyventojų bendruomenėmis.
„Be to, turėtų būti atliekamas miesto saugumo monitoringas pagal rajonus“, – sakė A.Pocienė
