Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 04 27

Tyrimas: pagal žiniasklaidos laisvę Lietuva lenkia Latviją ir Lenkiją, atsilieka nuo Estijos

Pagal žiniasklaidos laisvę Lietuva lenkia kaimynines Rusiją, Baltarusiją, Latviją ir Lenkiją, bet šiek tiek atsilieka nuo Estijos, rodo trečiadienį paskelbta ataskaita.
Operatorius, video kamera
Operatorius, video kamera / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ sudarytame reitinge Lietuva užima 33 vietą iš 199 įvertintų šalių ir teritorijų, ir lenkia nemažai Vakarų valstybių, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.

„Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis BNS sakė, kad organizacija, kaip ir anksčiau, Lietuvoje atkreipia dėmesį į didelę žiniasklaidos nuosavybės koncentraciją ir gana sudėtingas ekonomines sąlygas žiniasklaidai veikti.

„Kai žiniasklaidai sudėtinga išgyventi savarankiškai, ji neretai tampa priklausoma nuo savo rėmėjų ir donorų. Ne paslaptis, kad mokesčių politika gana skaudžiai kirto ypač laikraščiams ir žurnalams, o priklausomybė nuo savivaldybių ir vietos politikų ypač sudėtinga tam tikruose regionuose“, – BNS sakė V.Jurkonis.

Tyrėjų vertinimu, laisviausia žiniasklaida gali džiaugtis norvegai, o blogiausia situacija yra Šiaurės Korėjoje.

Pasak jo, Lietuvos reitingą kiek kilstelėjo Seimo sprendimas panaikinti baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą.

Geriausiai iš Rytų Europos šalių įvertinta Estija užėmė 15-ą vietą. Latvija ir Lenkija dalijasi 51-a pozicija.

Baltarusija ir Rusija atsidūrė reitingo lentelės dugne, užimdamos atitinkamai 192 ir 176 vietas.

Anot „Freedom House“, Rusija, ištobulinusi šiuolaikinę valstybės propagandą, didino pastangas griežtai kontroliuoti vidaus auditorijai pateikiamas naujienas ir manipuliuoti informacinę aplinką keliose geopolitiškai reikšmingose kaimynėse, įskaitant Ukrainą, Moldovą, Baltijos šalis ir Centrinės Azijos valstybes.

„Šalies viduje Rusijos vyriausybė perkėlė klaidinančio informavimo aparato dėmesio centrą nuo Ukrainos į prezidento Vladimiro Putino naujausią užsienio politikos užmojį – karinę intervenciją Sirijoje. Vyriausybės politikos ir jos siunčiamos žinios propagavimas tapo itin svarbus didėjant ekonominiams sunkumams Rusijoje; Kremliui draugiška žiniasklaida stengėsi nukreipti visuomenės nepasitenkinimą į Jungtines Valstijas ir Europą, kaltindama jas dar labiau aštrinant Rusijos ekonominius rūpesčius ir saugumo padėtį Sirijoje“, – rašoma ataskaitoje.

Tyrėjų vertinimu, laisviausia žiniasklaida gali džiaugtis norvegai, o blogiausia situacija yra Šiaurės Korėjoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos