Šį tyrimą MRU mokslininkai atliko Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) užsakymu. Tyrimu siekta atskleisti fizinio, socialinio, verbalinio, kibernetinio, seksualinio ir iš mokinių tėvų patiriamo smurto apraiškas Lietuvos švietimo įstaigose.
„Fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios, priekabiavimas – pedagogų kasdienybė, apie kurią per mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Tai yra ne tik pedagoginė, bet ir socialinė problema. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais, pedagogais ir kitais švietimo darbuotojais kasmet auga ir yra nekontroliuojamas. Mokyklose pedagogai ir kiti darbuotojai jaučiasi nesaugūs, pažeminti. Tai veikia bendrą pedagogo profesijos nepatrauklumą“, – pranešime spaudai pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
MRU atlikto tyrimo rezultatai apima Lietuvos teisinės aplinkos analizę bei galimus tobulinimo aspektus, konkrečias pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų smurto, patiriamo iš ugdytinių ir jų tėvų, patirtis švietimo įstaigose. Be to, nagrinėtos pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų patyčių patirtys švietimo įstaigose, pagalbos, patiriant smurtą ir patyčias, šaltiniai ir galimybės, Lietuvos pedagogų savijauta bei darbuotojų tarpusavio santykiai.
-
Profesinio mokymo centro pedagogams – kaltinimai dėl užgauliojimų, grasinimų mokiniams
-
Prie Seimo – mokytojų mitingas: pedagogė iš Kaišiadorių pasakė, kiek uždirba ir ką gali sau leisti
-
Garsioji mokytoja Veronika – apie mamas supykdžiusi kadrą ir kolegas: „Kai kurie nesisveikina“
-
A.Navicko profsąjunga stabdo streiką iki biudžeto priėmimo, pedagogai grįžta į mokyklas
„Tyrimo duomenys parodė, kad 36,8 proc. pedagogų ir kitų švietimo įstaigos darbuotojų patyrė tyčiojimąsi iš mokinių, tačiau dar daugiau patyčių pedagogai patiria vieni iš kitų bei administracijos darbuotojų“, – pirminius rezultatus atskleidžia E.Milešinas.
Tyrimas atskleidė, jog pedagogai patiria ir seksualinį smurtą darbe. Seksualinis smurtas, patiriamas iš mokinių, apima skambučius ar žinučių su seksualiai priekabiaujančio pobūdžio turiniu siuntimą mokytojui, nešvankius pasisakymus, juokelius, seksualinį priekabiavimą, nešvankius gestus, veiksmus ar žodžius.
2,9 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes. 19,1 proc. nurodė sulaukę nešvankių juokelių, o 1,7 proc. apklausos dalyvių patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą. 29,1 proc. sulaukė nešvankių gestų, veiksmų ar nešvankių žodžių iš mokinių.
Visi tyrimo rezultatai bus pristatyti lapkričio 30 d. vyksiančiame didžiausiame šių metų Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos renginyje „Smurtas švietime – tylioji pandemija“.
MRU atliktame tyrime dalyvavo 1 146 pedagogai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Tyrime dalyvavo 1059 moterys ir 85 vyrai, 2 respondentai nenurodė lyties. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis yra 51 metai. Jauniausias apklausos dalyvis buvo 20 metų, o vyriausias – 72 metų. Tyrimą sudaro mokslinės literatūros, diagnostinių įrankių, kitų tyrimų apžvalga, teisės aktų analizė, tyrimo instrumento konstravimas, anoniminė apklausa, tyrimo duomenų apdorojimas bei tyrimo ataskaitos parengimas.
