2013 06 05

Tyrimas: per didelė elito ir turtingųjų įtaka politikai – didžiausias lobizmo trūkumas Lietuvoje

Pasaulinis ryšių su visuomene ir komunikacijos konsultacijų agentūrų tinkas „Burson-Marsteller“ paskelbė penktąjį efektyvaus lobizmo Europoje tyrimą. Tyrime atskleidžiama, kaip politikai ir aukšto rango pareigūnai iš 19 Europos šalių ir ES institucijų vertina įvairias lobistų grupes, didesnio jų vykdomos veiklos reguliavimo poreikį ir kitus interesų atstovavimo aspektus.
Derybos
Derybos / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Bendra tyrimo tendencija – privalomo lobistų registravimo poreikis. Tokį registrą naudingu laiko 69 proc. Lietuvos ir 53 proc. visų respondentų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvoje ypač vertinamas lobizmo dėka pasiekiamas socialinių ir ekonominių partnerių bei piliečių įsitraukimas į politinius procesus. Kaip pozityviausią interesų atstovavimo aspektą tai išskyrė 62 proc. Lietuvos respondentų (bendra respondentų dalis – 37 proc.). 

Labiausiai neigiamu aspektu 41 proc. respondentų įvardino lobizmo suteikiamą pernelyg didelį svorį elitui ir turtingiesiems. Po 25 proc. respondentų taip pat išskyrė skaidrumo trūkumą ir nesuteikiamą neutralią informaciją. Nepaisant šių trūkumų, visoje Europoje vyrauja pasitikėjimas lobizmo nauda. Su teiginiu, kad „etiškas ir skaidrus lobizmas padeda formuojant politiką“ sutiko net 97 proc. Lietuvos respondentų ir 89 proc. visų tyrimo dalyvių.

Labiausiai Lietuvos rezultatai išsiskiria požiūriu į profesines sąjungas, Europos mastu įvardijamas kaip vienas pagrindinių lobizmo grupių (40 proc.). Mūsų šalyje joms lobistų apibūdinimą priskyrė tik 12 proc. respondentų, dažniausiai minėję prekybininkų sąjungas ir federacijas (69 proc.), nevyriausybines organizacijas (62 proc.) ir viešųjų reikalų konsultantus (44 proc.). 

Prekybininkų susivienijimai tyrimo respondentų taip pat įvertinti kaip efektyviausiai vykdantys lobistinę veiklą (53 proc.). Analizuojant tik privatų sektorių, efektyviausiomis įvardintos sveikatos apsaugos (69 proc.), energetikos (65 proc.) ir žemės ūkio (57 proc.) srityse veikiančios įmonės ir organizacijos. Viešajame sektoriuje efektyviausiomis laikomos aplinkosaugos (66 proc.), žmogaus teisių (60 proc.) ir sveikatos apsaugos (50 proc.) interesus atstovaujančios organizacijos.  

Tyrimo metu telefonu, internetu arba gyvai apklausti 599 respondentai 20-yje Europos valstybių, iš kurių 32 – Lietuvos atstovai (šalies duomenys laikomi reprezentatyviais, jei yra 30 respondentų). Lietuvoje tyrimą įgyvendino Viešųjų ryšių ir komunikacijos konsultacijų agentūra „BVRG Burson-Marsteller“ kartu su rinkos tyrimų bendrove „Vilmorus“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų