Pernai vadinamasis pilietinės galios indeksas siekė 37 balus iš 100, užpernai šis rodiklis buvo 33,4.
Tokį augimą lėmė tai, kad žmonės labiau suvokia savo pilietinę įtaką, sako tyrimą atlikę analitikai. Jų teigimu, tai susiję su pernykščiais Seimo rinkimais.
„Suvokimas, kad paprastas žmogus gali pakeisti vienos pagrindinių institucijų sudėtį, panašu, jog jis iš tokio fakto labiau suprato savo įtaką“, – sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.
Pasak jos, vis dėlto tik Seimo rinkimais paremtas pilietinės galios augimas gali būti netvarus. Pilietinės galios indeksas taip pat buvo ypač išaugęs 2013 metais, kai visuomenininkai rinko parašus ir vykdė kampaniją dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, o kitąmet krito.
Kiti Pilietinės galios indekso sudedamieji rodikliai – realus ir potencialus pilietinis aktyvumas bei pilietinės veiklos rizikų vertinimas – pernai reikšmingai nekito.
Jaunimo galia didesnė
Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai atliekami nuo 2007 metų. Jie grįsti visuomenės nuomonės apklausomis. Atlikdami reprezentatyvią gyventojų apklausą, tyrėjai apklausia ir tikslinę grupę. Šiemet tokia grupe tapo 15–29 metų jaunimas.
Tyrimas parodė, kad jaunimo pilietinė galia yra aukštesnė nei vidutinė. Jo pilietinės galios indeksas siekė 42,5 balo. Šis rodiklis didesnis, nes jaunimas būtų labiau linkęs prisidėti prie pilietinės veiklos, esant reikalui, taip pat labiau suvokia savo įtaką viešajam gyvenimui, nurodo tyrėjai.
Pilietinės galios indeksas yra aukščiausias tarp 25–29 metų žmonių.
„Tai yra pati stipriausia Lietuvoje jėga. Tas keista, nes aš galvojau, jog tai bus vyresni žmonės“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Pasak jos, tai yra išskirtinė grupė „savo išsimokslinimo lygiu ir užimamo statuso lygiu“. Daugiau kaip pusė 25–29 metų žmonių turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba specialistais arba tarnautojais.
„Tai yra tas jaunimas, kuris jau įsidarbinęs, kuris stipriai jaučiasi gyvenime. Jie ir yra patys galingiausi“, – teigė mokslininkė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė sakė, kad mokinių pilietinės galios augimas yra tiesiogiai susijęs su jų pažymiais, dalyvavimu organizacijose ar popamokinėje neformalioje veikloje.
2016 metų gruodžio 5–20 dienomis apklausą pilietinės galios indekso tyrimui atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Kartu su tiksline grupe – jaunimu – iš viso apklausti 1311 respondentų.
