Daugiau nei pusantro milijardo rublių – tokia suma 1948 metais pervesta iš Lietuvos į Maskvą. Skaičiai rodo, kad Lietuvoje, atskaičiavus dotacijas iš Maskvos, neliko nė milijardo.
Pasak tyrinėtojos Vidos Komičienės, sovietmečiu Lietuva buvo Maskvos donorė, t.y. daugiau pinigų išsiųsdavo, nei gaudavo. Miško ir popieriaus, maisto, mėsos, pieno, žuvies pramonės šakos, tekstilė, geologija, įvairios ministerijos – šioms sritims buvo naudojami iš Lietuvos gaunami pinigai.
Tyrinėtoja pusmetį praleido centriniame archyve, kur rinko duomenis, kiek žalos Lietuvai padaryta sovietmečiu. Ji skaičiavo pagal kaimynėje Latvijoje naudotą metodą – nustatant finansinių srautų tarp Vilniaus ir Maskvos balansą. Tačiau kol kas atskleista tik dalis bendro vaizdo – iš viso yra apie 11 tūkstančiai bylų, tačiau toliau tirti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kol kas neprašo.
„Aš buvau linkusi galvoti, kad pasibaigus antrajam etapui – kovo 31 dieną, nuo balandžio galėjau pradėti kitą etapą, bet vėlgi tos pačios priežastys: kad nėra finansavimo – sutartis nebuvo pratęsta, buvo kalbama apie tai, kad galbūt rudenį“, – sako V.Komičienė.
Pasak Seimo valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumliausko, rugsėjį komisija nagrinės tokių mokslinių tyrimo finansavimo klausimą ir kreipsis į vyriausybę dėl papildomų lėšų.
