Jis įžvelgė politikų polinkį į šiaurietiškumą pagal požiūrį į ekologiją, lyčių lygybę, homoseksualumo toleranciją ir Bažnyčios vaidmenį. Bet jiems mažiau būdingas sekuliarus-racionalus požiūris į pilietybę ir tradicinę šeimą. Kadangi socdemų lyderis linksta į tradicinių vertybių pusę, šios politinės jėgos tikruoju „šiaurietiškumo“ bastionu laikyti negalima.
 |
| Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius |
„A.Butkevičius labiausiai iš socialdemokratų tiktų į konservatorių gretas“, – penktadienį Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) Seime surengtoje diskusijoje pristatydamas tyrimą „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“, – teigė M.Jastramskis. Pasak jo, „nešiaurietiški“ yra ir Darbo partijos nariai, o prie sekuliariausių bei racionaliausių taip pat priskirtinas Liberalų sąjūdis.
ŽTSI patarėjos Mėtos Adutavičiūtės teigimu, šį tyrimą paskatino Seimo palaiminta valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir siekis integruotis į Baltijos-Šiaurės šalių regioną bendrų vertybių pagrindu. Nors visuomenėje jaučiama stipri netolerancija tam tikroms socialinėms grupėms, nepasitikėjimas kitais ir skepticizmas lyčių lygybės atžvilgiu, M.Jastramskis įsitikinęs, kad esminė prielaida siekti integracijos į Šiaurės-Baltijos šalių regioną bendrų vertybių pagrindu egzistuoja.
Tradicijos prieš racionalumą, išgyvenimas prieš saviraišką
Studijoje remiamasi Ronaldo Ingleharto pasiūlytu vertybių skirstymu pagal dviejų dimensijų skalę. Pirmoji apima tradicines vertybes, kurios būdingesnės agrarinėms visuomenėms, ir sekuliarias-racionalias vertybes, įsivyraujančias vykstant ekonominei modernizacijai – industrializacijai, urbanizacijai, raštingumo ir aukštojo išsilavinimo plėtrai. Antroji dimensija perskiria išgyvenimo vertybes, būdingas mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, ir postmaterialias (saviraiškos) vertybes, kurios įsitvirtina pasiekus tam tikrą gerovės lygį.
Mažvydas Jastramskis: „A.Butkevičius labiausiai iš socialdemokratų tiktų į konservatorių gretas.“
Sekuliarios-racionalios vertybės yra priešingos tradicinėms, o išgyvenimo vertybės prieštarauja postmaterialiam požiūriui. Visuomenėje įsivyraujant sekuliarioms-racionalioms vertybėms, mažėja tradicinių, religiją ir autoritetą akcentuojančių vertybių reikšmė, o postmaterialių vertybių plitimas lemia į išgyvenimą orientuotų vertybių nykimą.
Tradicinių ir sekuliarių-racionalių vertybių dimensija apima autoriteto, religijos ir su ja susijusių tradicinių institucijų svarbą. Jų įsitvirtinimas susijęs su tradicinių vertybių reikšmės mažėjimu, kuris pirmiausiai pasireiškia nykstančiu religijos vaidmeniu viešojoje sferoje ir asmens gyvenime, taip pat – palankesniu požiūriu į abortus ir eutanaziją.
Viena svarbiausių tradicinių vertybių yra šeimos institucija, paremta vyro ir moters santuoka bei patriarchaline hierarchija. Šalyse, kur vyrauja sekuliarios-racionalios vertybės, šeimos institucija nebevertinama kaip kertinis visuomenės akmuo. Tradicinėms vertybėms priskiriamas nacionalinis pasididžiavimas ir besąlygiškas paklusimas tėvų ir valstybės autoritetui, o sekuliari-racionali pozicija šiems dalykams prioriteto neteikia.
Išgyvenimo ir postmateraliųjų vertybių dimensija apima orientaciją į išgyvenimą ir gyvenimo būdo uždarumą viename poliuje, kitame – toleranciją ir individo laisvę. Viena svarbiausių postmaterialiųjų vertybių yra saviraiška – politinis ir pilietinis dalyvavimas, asmens laisvė privačiame gyvenime. Jos priešingybė – prioritetas fiziniam saugumui, politinis pasyvumas, nepasitikėjimas kitais ir žemas asmeninės laimės pojūtis.
Prie postmaterialių vertybių priskiriama moterų emancipacija, seksualinių mažumų teisės, tolerancija kitoms socialinėms grupėms ir kultūrinei įvairovei, kuri suvokiama kaip vertybė savaime – priešingai nei išgyvenimo vertybių poliuje, kur kitos socialinės grupės laikomos grėsme. Saviraiška ir tolerancija reiškia didesnį dėmesį asmens autonomijai, lankstesnį požiūrį į lyčių roles ir seksualinius vaidmenis. Išgyvenimo vertybėms priešingos ir žaliosios vertybės – aplinkosauga, kuria rūpinamasi net tada, kai šis tikslas prieštarauja ekonomikos augimo siekiui, ir gyvūnų teisės.
Sekuliarūs ir šiauriečiai, ir mes
Šiaurės šalių visuomenės yra protestantiškos, joms būdingas aukštas sekuliarumo-racionalumo ir postmaterialumo (saviraiškos) laipsnis, dėmesys žmogaus teisėms, asmens pasirinkimo laisvei ir autonomijai, tolerancija, kova su lyčių nelygybe, pilietinis aktyvumas ir didžiausias pasaulyje socialinis pasitikėjimas.
Mažvydas Jastramskis: „Lietuviai yra palyginti sekuliarūs, gerokai rečiau eina į bažnyčią nei lenkai, bet konservatyvūs, remia stiprų autoritetą ir stiprią ranką.“
Lietuvos visuomenei taip pat būdingas sekuliarumas-racionalumas, kuris įsivyravo XX a., keičiantis kartoms. Anot M.Jastramskio, labiausiai kartas skiria požiūris į religiją – matyti ryškus skirtumas tarp religingų žmonių, augusių dar prieškario Lietuvoje, ir jau sovietmečiu subrendusios kartos. Vertybių perskyra apima ir paklusimą autoritetui, tradicines šeimos vertybes, patriotizmą.
Nors šiems poslinkiams įtakos turėjo gyventojų kėlimasis į miestus, industrializacija, raštingumas, svarbesniu veiksniu mokslininkas laiko sovietų vykdytą aktyvią visuomenės ateizacijos arba „nureliginimo“ politiką. „Tai paaiškina, kodėl vyresnės, prieškario ir pokario, Lietuvos gyventojų kartos labiausiai skiriasi būtent pagal religingumo laipsnį (religijos, Dievo svarba ir bažnyčios lankomumas), ir kiek mažiau pagal tradicinės šeimos, autoriteto ir patriotizmo vertybes.“
Nepriklausomoje Lietuvoje augusi jauniausia karta pasižymi stipriausiomis sekuliariomis-racionaliomis vertybėmis. Tai gali būti susiję tiek su santykinai aukštu šalies ekonominiu išsivystymu, tiek su tėvų silpnai skiepytomis tradicinėmis vertybėmis.
„Lietuviai yra palyginti sekuliarūs, gerokai rečiau eina į bažnyčią nei lenkai, bet konservatyvūs, remia stiprų autoritetą ir stiprią ranką“, – diskusijoje pažymėjo M.Jastramskis. Net 76 proc. gyventojų pasisako už prezidento galių stiprinimą.
Trūksta tolerancijos
Nagrinėdamas, kurios postmaterialumo vertybės Lietuvoje yra stipresnės, M.Jastramskis atrinko penkis klausimus, geriausiai atspindinčius asmens poziciją, ir pridėjo du papildomus, atskleidžiančius požiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje bei finansinę paramą aplinkosaugai.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
30 proc. respondentų nurodė, kad niekada nepasirašytų peticijų. Tai esą rodo stiprią išgyvenimo vertybę, kadangi asmuo atmeta politinę saviraišką. Ryškiausiai lietuvių orientaciją į išgyvenimo vertybes rodo netolerancija homoseksualumui ir nepasitikėjimas kitais (per 60 proc.). Be to, pusė respondentų pritaria, kad moterims būtina turėti vaikų. Žaliosios vertybės taip pat dar nedominuoja – 45 proc. respondentų nenorėtų remti aplinkosaugos.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Lietuvos visuomenės orientaciją į išgyvenimo vertybes geriausiai parodo homoseksualumo toleravimo ir socialinio pasitikėjimo atotrūkis. „Mūsų šaliai vis dar trūksta pamatinių postmaterialumo vertybių – tolerancijos ir pasitikėjimo kitais visuomenės nariais“, – teigia studijos autorius. Prioritetą tik fiziniam ir ekonominiam saugumui teikiančiųjų yra apie trečdalį, o besirenkančiųjų laisvę ir dalyvavimą – tik apie 5 proc.
Sovietinio ateizmo įtaka
Partijų vertybių tyrime panaudoti projekto Manobalsas.lt, kuris leidžia rinkėjui sužinoti, kurių politikai ar partijų pažiūros yra artimiausios, duomenys iš praėjusių Seimo rinkimų. Jie apima 295 politikų iš 17 partijų ir nepriklausomų kandidatų atsakymus į 26 klausimus.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Taip buvo įvertinta politikų nuomonė apie bažnyčios įtaką politikai, santuoka paremtą tradicinę šeimą, griežtą pilietybės politiką kaip patriotizmo ir nacionalinio pasididžiavimo išraišką, vaikų auklėjimą pabrėžiant autoriteto svarbą, homoseksualumą, aplinkosaugą, lyčių lygybę, gyvūnų teises.
Sekuliari-racionali pozicija tradicinės šeimos ir pilietybės atžvilgiu nedominuoja. Vaikų auklėjimo atžvilgiu pastebimas vertybių balansas, o bažnyčios vaidmens politikoje atžvilgiu dominuoja sekuliarus-racionalus požiūris.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Tai esą patvirtina, kad visuomenės sekuliarumo-racionalumo šaltinis visų pirma yra ne ekonominė modernizacija, o sovietinio režimo į religingumo naikinimą orientuota politika. Tiesa, tarp politikų yra stipri mažuma (17 proc.), pasisakančiųjų už Bažnyčios vaidmens politikoje didinimą. Tradicinė orientacija pilietybės ir šeimos atžvilgiu būdinga ne vien konservatoriams, bet ir daugumai kitų politikų.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Atsakymai, susiję su postmaterialiosiomis vertybėmis, M.Jastramskį nustebino, turint omeny, kad visuomenė yra labiau linkusi į išgyvenimo vertybes. 80 proc. politikų pasisako už ekologinį pasaulio balansą, du trečdaliai – už gyvūnų teises. Lyčių lygybę remia daugiau nei pusė. Mažiausiai politikų (kiek daugiau nei pusė, tačiau pakankamai daug gana homofobiškai visuomenei) palankiai atsiliepia apie homoseksualumą
Po rinkimų atlikta visuomenės apklausa atskleidė atotrūkį tarp politikų ir gyventojų, ypač homoseksualumo ir autoriteto auklėjant vaikus atžvilgiu. Šiais aspektais partijų vertybės panašesnės su šiaurietiškomis.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Lenkai – toliausiai nuo šiauriečių, socdemai – arčiausiai
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iš visų partijų labiausiai orientuota į tradicines vertybes ir tolimesnė šiaurietiškam vertybių modeliui. „Tai šiek tiek paradoksalu, nes būtent šios partijos dominavimo Vyriausybėje metu buvo priimta Lietuvos valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurioje siūloma vertybinė konvergencija su Šiaurės šalimis“, – teigiama studijoje.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Liberalų sąjūdis orientuotas į liberalią poziciją sekuliarių-racionalių vertybių ir homoseksualumo tolerancijos atžvilgiu, tačiau mažiau akcentuoja žaliųjų ir lyčių lygybės vertybes, greičiausiai dėl to, kad pastarosios pabrėžia valstybės vaidmenį. Socialdemokratai (LSDP) atrodo artimiausi šiaurietiškoms vertybėms.
Studijoje apibrėžtos ir įvairių partijų lyderių vertybinė orientacija, kuri turi nemažos įtakos politinių jėgų idėjiniam įvaizdžiui.
 |
| Tyrimo „Lietuvos politinės partijos: vertybių žemėlapis“ iliustracija |
Nors LSDP yra linkusi į sekuliarias-racionalias ir postmaterialias vertybes, jos lyderio A.Butkevičiaus vertybės artimiausios į tradiciškumą ir išgyvenimo vertybes linkstančiai TS-LKD bei jos lyderiui Andriui Kubiliui. Tačiau, lyginant su LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio pozicija, tiek konservatorių su A.Kubiliumi, tiek A.Butkevičiaus tradiciškumas yra nuosaikus. Būtent LLRA yra tradiciškiausia ir labiausiai nuo šiaurietiškų vertybių nutolusi politinė jėga Lietuvoje.
Įdomi detalė – visų trijų liberalios pakraipos partijų (Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir „Taip“) lyderiai sekuliarumo-tradicinėje skalėje yra arba centre, arba linkę į tradiciškumą. Nors pagal tradicinių-sekuliarių vertybių dimensiją Eligijus Masiulis ir Algis Čaplikas yra aiškūs „šiauriečiai“, jų pažiūros į žaliuosius ir lyčių lygybę orientuotos į išgyvenimo vertybes labiau nei partijos vidurkis.
